Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas
-
Andrius Bielskis
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2014.1.7459
PDF

Reikšminiai žodžiai

išsilaisvinimo politika
kooperacija
asimetrija
tikslingumas
įprasminimas/prasmės struktūros
Aristotelis
Marxas

Kaip cituoti

BielskisA. (2015) „Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 34(1), p. 35-61. doi: 10.15388/SocMintVei.2014.1.7459.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama alternatyvi išsilaisvinimo politikos samprata remiantis Aristotelio ir Karlo Marxo idėjų analize. Teigiama, kad ši samprata turi būti siejama su specifine tikėjimo, esminės veikimo ir orientavimosi pasaulyje funkcijos, samprata, padedančia kritiškai žvelgti į dominuojančias ideologijas ir deformuotas politinės galios institucijas. Aristotelio zoon politikon koncepcija yra pakartotinai interpretuojama kaip žmogiškai būčiai esminė intersubjektyvi kooperacija. Straipsnyje analizuojama ontologinė kooperacijos samprata aptariant tris svarbiausius jos komponentus: asimetriją/simetriją, tikslinamą ir įprasminimo/prasmės struktūras. Išskleidus šias sąvokas tampa įmanoma filosofinė neoliberalaus kapitalizmo kritika. Tariant, kad kapitalizmas yra grįstas pelno maksimizavimo institucionalizavimu, prasmingo darbo/veiklos pajungimu abstrakčiam kapitalui, privačios gamybos priemonių nuosavybę turinčiųjų gamybos proceso visiška kontrole ir daugialypių žmogiškų santykių suprekinimu, kapitalo cirkuliacijai būdinga logika yra iracionali, vertinant intersubjektyvios kooperacijos požiūriu. Straipsnio pabaigoje pateikiama glausta ekonominės demokratijos samprata.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.