Šiame straipsnyje siekta atsakyti į klausimus: kokia vaikų, turinčių negalią, ir jų tėvų situacija sveikatos priežiūros sistemoje Lietuvoje? Ar jie yra diskriminuojami? Jeigu šių vaikų diskriminacija yra išlikusi, tai kokia jos raiška? Ar galima įžvelgti ryšį tarp šių vaikų diskriminacijos ir požiūrio į tėvus, auginančius vaikus, turinčius negalią? Šie ir kiti panašūs klausimai atspindi straipsnio mokslinę problemą. Tyrimo klausimus sukonkretina tyrimo objektas – vaikų, turinčių negalią, ir jų tėvų diskriminacijos raiška Lietuvos sveikatos priežiūros ir su ja susijusiose sistemose. Tyrimo radiniai rodo, kad pasitaiko atvejų, kai šie vaikai patiria diskriminaciją Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Vaikų, turinčių negalią, ir jų tėvų diskriminacijos raiška siejama su atviru vaiko ir jo tėvų ignoravimu, peraugančiu į vaiko kaip asmens nuvertinimą; kūdikių iš vaikų namų nepriežiūra ligoninėje; nevienodomis gydymo sąlygomis skirtingą negalią turintiems vaikams; vaikų, turinčių protinę negalią, diskriminacija gaunant odontologinį gydymą; neatsakingu vaistų skyrimu arba neskyrimu vaikams, turintiems negalią. Kartu su vaikais diskriminuojamos ir jų mamos; teikiamos nekokybiškos, žeidžiančios vaiko ir šeimos orumą paslaugos. Diskriminaciją sveikatos priežiūros sistemoje gali patirti ne tik vaikai, turintys negalią, bet ir jų tėvai.