Ikimokyklinio amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferenciniai požymiai ir jų charakteristikos

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiami teoriniai sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferenciniai aspektai, analizuojamos logopedų nuomonės diferencijuojant sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo sutrikimus, identifikuojant šių sutrikimų pagrindines diferencines charakteristikas ir diferencinius požymius. Tyrimui atlikti pasirinkta kiekybinio tyrimo metodologinė prieiga, taikytas kiekybinis tyrimo duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu. Tyrime dalyvavo šalies logopedai, turintys praktinės patirties teikiant pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems būdinga sulėtėjusi kalbos raida ir kalbos neišsivystymas. Tyrimas atskleidė pagrindinius sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferencinius požymius ir jų charakteristikas. Probleminiai klausimai: Kokiais požymiais remdamiesi praktinę veiklą įgyvendinantys logopedai diferencijuoja vaikų kalbos gebėjimus sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo atvejais? Kokios yra sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferencinės charakteristikos?

Tyrimo tikslas – atskleisti logopedų nuomonę apie ikimokyklinio amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferencinius požymius ir jų charakteristikas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, kiekybinė duomenų analizė. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 102 Lietuvos logopedai, turintys patirties dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, kuriems būdinga sulėtėjusi kalbos raida ir kalbos neišsivystymas.

Mokslinės literatūros analizė atskleidė pagrindinius kalbos neišsivystymo ir sulėtėjusios kalbos raidos diferencinius skirtumus. Vienas iš esminių skirtumų – esant sulėtėjusiai kalbos raidai, vaikų kalba vystosi tais pačiais etapais, tačiau kiek lėčiau negu bendraamžių, o esant kalbos neišsivystymui, kalbos gebėjimai itin skiriasi nuo bendraamžių. Pagrindinės sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferencinės charakteristikos susijusios su skirtingais kalbos išraiškos ir kalbos suvokimo lygiais, fonetikos, fonologijos, leksikos (semantikos), sintaksės ir morfologijos lygmenimis.

Logopedų nuomone, sulėtėjusios kalbos raidos ir kalbos neišsivystymo diferencinius skirtumus tikslinga aptarti atsižvelgiant į fonetinį, foneminį, leksinį semantinį, morfologinį ir sintaksinį lygmenis. Sulėtėjusiai kalbos raidai būdinga: izoliuotų garsų taisyklingas tarimas, žodžių skiemeninės struktūros išlaikymas, spartus žodyno plėtojimas, pakankamai greitai sudėtingėjanti sakinių struktūra, gebėjimas sudaryti priesaginius daiktavardžius. Kalbos neišsivystymui būdinga: ryškūs garsų tarimo trūkumai, negebėjimas nuosekliai pakartoti skiemenų eilių, lėtas žodyno plėtojimasis, derinimo, valdymo, kaitymo klaidos, kalbėjimo papildymas gestais ir mimika.