Globalizacija ir ekonominė integracija – tai procesai, atveriantys vis didesnes galimybes vystytis tarptautinei prekybai, tuo pačiu ir prekybai šakos viduje. Auganti prekybos šakos viduje reikšmė pasaulinėje prekyboje turi didelės įtakos įvairių šalių ekonomikos, eksporto ir importo struktūros pokyčiams. Abipusiai prekių mainai labiausiai pasireiškia tarp panašiai išsivysčiusių tiek technologiniu, tiek kapitalo ir darbo aspektu pramoninių šalių, kurios ir sudaro didžiąją dalį pasaulio prekyboje. Tarptautinei prekybai skirtos tradicinės teorijos jau nebegali paaiškinti prekybos šakos viduje fenomeno, kadangi šis prekybos tipas pasireiškia masto ekonomijos efektu, prekių diferenciacija bei prekybos specializacija.
Šalys vykdo dviejų rūšių prekybą: prekybą tarp pramonės šakų, kai viena šalis parduoda kitai šaliai vienos pramonės šakos produkciją ir perka iš jos kitos pramonės šakos produkciją, ir prekybą šakos viduje. Susidomėjimas prekyba šakos viduje išaugo apie 1960–1970 metus, kuomet buvo pastebėtas šis tarptautinės prekybos fenomenas, kuris negalėjo būti paaiškintas tradicinėmis prekybos teorijomis. Daugelis tyrimų rodo, kad kuo labiau išsivysčiusios šalys, tuo labiau specializuota jų užsienio prekybos struktūra, todėl tokiose šalyse prekyba šakos viduje vyrauja bendroje tarptautinės prekybos apimtyje. Straipsnyje taip pat apžvelgiama Lietuvos prekyba šakos viduje su didžiausiomis užsienio prekybos partnerėmis Rusija, Vokietija, Latvija ir Lenkija. Skaičiavimai atlikti naudojant Grubel-Lloyd indeksą. Tyrimo rezultatai parodė, kad prekyba su minėtomis šalimis labai skiriasi. Prekyboje su Latvija dominuoja prekyba šakos viduje, su Rusija – tarpšakinė prekyba.