Didelį maisto stygių Afrikoje nusakantys veiksniai naudojant ilgalaikį Puasono apibendrintąjį mišrųjį modelį

Santrauka

Maisto stygius yra daugialypė problema (iššūkis), turinti įtakos sveikatos priežiūrai, politikai, žemės ūkio produkcijos lyderystei, aplinkai, maisto sistemai ir pasaulinės prekybos maisto pramonėje politikai. Mūsų tikslas buvo nustatyti svarbius aprūpinimo maistu ir mitybos veiksnius, kompleksiškai susijusius su Afrika, ir panaudoti šiuos nustatytus veiksnius, kad atrastume informatyviausius koreliatus, kurie įtakoja badaujančiųjų (maisto nepriteklių patiriančių asmenų) skaičių Afrikoje ir jos gyventojus kaip atsvarą. Pagrindinių komponenčių analizė (PKA) buvo naudojama siekiant surasti minėtus svarbius Afrikos aprūpinimo maistu ir mitybos veiksnius. Reikšmingiems veiksniams nustatyti buvo naudojamas Puasono apibendrintasis tiesinis mišrusis modelis (ATMM). Tada buvo taikomos apibendrintosios įvertinimo lygtys, kad būtų atsižvelgta į perteklinę dispersiją, susijusią su Puasono skirstiniu. Kad rezultatų interpretacija būtų prasmingesnė, buvo pasirinktos 10 PKA komponenčių. Jos paaiškino 74,6\% duomenų variacijos. ATMM analizė parodė, kad maistinių medžiagų suvartojimas, vidutinis tiekiamas maistas, vaikų priežiūra, mitybos tiekimo pakankamumas ir kūdikių maitinimo praktika yra statistiškai reikšmingai susiję su maisto nepriteklių patiriančių (badaujančių) asmenų skaičiumi (p reikšmė < 0,05). Tikėtina, kad pagerinus vidutinę maisto pasiūlą Afrikoje, pagerės aprūpinimas maistu ir mityba. Mūsų išvadose pateikiama įžvalgų apie Afriką, kurios padės politikos formuotojams parengti Afrikai skirtus tikslinius planus, kuriuose bus sprendžiami aprūpinimo maistu ir mitybos klausimai, o tai padės siekti 2-ojo darnaus vystymosi tikslo.