Straipsnyje aptariamas grožinės literatūros anglų kalba panaudojimas kultūrinio sąmoningumo ugdymui skaitymui skirtų užsiėmimų metu. Tyrime taikomos teorijos požiūriu, gimtosios kultūros suvokimas yra esminė kitų kultūrų skiriamųjų bruožų įsisąmoninimo dalis. Skaitomų literatūrinių tekstų interpretacijai neabejotiną įtaką turi sava ir svetima lingvistinė bei kultūrinė aplinka, Kramsch apibrėžiama kaip „trečioji erdvė“. Antroje straipsnio dalyje aprašomas tyrimas, kuriuo buvo siekiama patikrinti Hanauerio (2001) „kultūrinio suvokimo principo“ (Focus-on-Cultural Understanding) efektyvumą. Šiame kontekste ypač akcentuojamas skirtingų lyčių požiūris kaip vienas svarbiausių kultūrinės aplinkos suvokimo parametrų. Duomenų šaltinis – pirmo kurso anglų filologijos studentų darbas su Karinos Muller romano Japanland: a year in search of wa ištraukomis. Tyrimo metu pirmiausia buvo bandoma nustatyti, kaip studentai suvokia lyčių vaidmenis savojoje kultūroje, vėliau – lyginant juos su vyraujančiais vaidmenims kitose kultūrose, t. y. Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Studentų požiūris į lyčių vaidmenis savoje kultūroje buvo nustatomas atliekant išankstinio klausimyno analizę. Dar kartą perskaičius kūrinio ištraukas ir ekspertų pateiktas teksto interpretacijas, vėl buvo analizuojamos studentų nuostatos, kad būtų galima įvertinti bandomojo metodo efektyvumą kultūrinio sąmoningumo ugdymo procese. Nepaisant kai kurių tyrimo trūkumų, analizė parodė, kad Hanauerio metodo taikymas praplėtė studentų kultūrino sąmoningumo ribas, ypač susijusias su lyties problemomis, ir paskatino naujai apmąstyti kai kuriuos savosios kultūros aspektus.