Lietuvių terminologų požiūris į metaforinius terminus nevienareikšmis. Viena vertus, pripažįstama, kad metaforinis reikšmės perkėlimas yra vienas iš terminų kūrimo būdų, antra vertus, dėl dviejų priežasčių – (1) kad metafora terminui suteikia emocinę-ekspresinę konotaciją ir dėl to terminas praranda emocinį neutralumą ir (2) kad verčiant metaforinius terminus iš kitų kalbų juntamas didelis svetimos kalbos atitinkamo žodžio semantinio lauko poveikis – matyti metaforinių terminų vengimo polinkis. Šiuo straipsniu siekta išsiaiškinti, kokią dalį lietuviškos teisės terminijos sudaro metaforiniai terminai, remiantis formaliųjų lingvistinių požymių lygmeniu išskirti pagrindines metaforinių terminų raiškos grupes, o žvelgiant į konceptų lygmenį – nurodyti dažniausias metaforizavimo kryptis, metaforų ištakų sritis. Tyrimu nustatyta, kad lietuviški metaforiniai teisės terminai sudaro maždaug 8,8 proc. visos teisės terminijos. Straipsnyje pagal formaliuosius lingvistinius požymius išskirtos keturios metaforinių terminų grupės: (1) kai metaforine reikšme vartojamas žodis yra pagrindinis termino dėmuo; (2) kai metaforine reikšme vartojamas žodis yra priklausomasis termino dėmuo; (3) metaforiniai junginiai; (4) metaforiniai dūriniai. Produktyviausios teisės metaforų ištakų sritys – (1) konkrečiojo mus supančio materialaus pasaulio objektai, dažniausiai – įvairūs daiktai, jų požymiai ir funkcijos bei žmogaus su jais atliekami veiksmai ir (2) žmogus su jam būdingomis fizinėmis ir psichinėmis savybėmis.