Netiksli kalba rašytiniuose ir sakytiniuose tekstuose: kiekinių žymiklių analizė
Šiuo tyrimu siekiama parodyti, jog tam tikros netikslios kalbos (NK) kategorijos gali būti vartojamos kaip daugiafunkcė komunikacinė strategija, o NK vartoseną stipriai lemia kontekstas bei diskurso tipas. Šiame darbe analizuojama viena NK kategorija – kiekiniai žymikliai (KŽ; pvz., daug, šiek tiek, mažai). Tyrimas apima šių leksinių vienetų vartoseną lietuvių sakytiniame diskurse, kuris lyginamas su rašytiniu diskursu siekiant išryškinti skirtingų žymiklių paplitimą keliuose diskurso tipuose. Tyrime remiamasi duomenimis, surinktais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT, tekstynas.vdu.lt), o rezultatai aptariami ir interpretuojami iš tekstynų lingvistikos, variantinės sociolingvistikos, pragmatikos ir diskurso analizės perspektyvos. Rezultatai rodo, jog KŽ dažniau vartojami sakytiniame diskurse, tačiau kai kurie žymikliai būdingesni tam tikriems rašytiniams tekstams. Labiausiai KŽ dažnumas, panašu, priklauso ir nuo oficialumo lygio: kuo oficialesnis bendravimas ar tekstas, tuo mažiau KŽ vartojama. Taip pat pastebėta, jog didelius kiekius žymintys KŽ yra (gerokai) dažnesni nei mažus kiekius žymintieji visuose diskurso tipuose, tačiau sakytiname diskurse skirtumas tarp šių dviejų KŽ tipų yra visai nežymus. Pragmatiniu požiūriu KŽ atlieka svarbias komunikacines funkcijas: vertina pasakymo stiprumą, yra vartojami kaip mandagumo strategija bei yra svarbūs kuriant diskurso struktūrą.