Dėl vietos prieveiksmių bura-, ora- ir şura- vartosenos turkų kalboje
Articles
Beata Butkevičiūtė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2015-11-07
https://doi.org/10.15388/TK.2015.17494
PDF

Reikšminiai žodžiai

anafora
deiktiniai gestai
katafora
sumodeliuotas pokalbis
tiesioginė deiksė
turkų kalba
vietos deiksė
vietos prieveiksmiai

Kaip cituoti

Butkevičiūtė B. (2015) „Dėl vietos prieveiksmių bura-, ora- ir şura- vartosenos turkų kalboje“, Taikomoji kalbotyra, (7), p. 1-22. doi: 10.15388/TK.2015.17494.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami turkų kalbos vietos prieveiksmių bura- (liet. čia), ora- (liet. ten) ir şura- (liet. čia, ten) vartojimo atvejai. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų Karlo Bühlerio, Stepheno C. Levinsono, Johno Lyonso, Jacqueline Bastuji, Roberto Underhillo, Aylino Küntayo, Aslı Özyüreko ir kitų darbais, aptariama deiksės, anaforos ir kataforos sampratos, aprašoma vietos deiksės raiška turkų kalboje, pateikiamas požiūris į skirtingai vertinamą trinarę turkų kalbos deiktinių vietos prieveiksmių sistemą. Straipsnyje išskirtinis dėmesys skiriamas vietos prieveiksmiui şura- (liet. čia, ten), nes pastebėta, kad dėl kalbamojo deiktinio žodžio vartosenos yra ginčijamasi. Vieni mokslininkai (Lyons 1977, Levinson 1983, Anderson and Keenan 1985) teigia, kad şura- (liet. čia, ten) užima tarpinę poziciją tarp bura- – ‘čia’ ir ora- – ‘ten’, o kiti (Küntay and Özyürek 2002, 2006) pastebi, kad şura- (liet. čia, ten) yra distanciškai neutralus. Taigi vienas iš pagrindinių šio straipsnio uždavinių – ištirti vietos prieveiksmio şura- (liet. čia, ten) vartoseną ir nustatyti, kokia deiktinė sistema būdinga turkų kalbai.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.