Auksinių šakų ir vainikėlio motyvai latvių mitologinėse dainose apie Saulės dukros vestuves

Santrauka

Straipsnio objektas – keli latvių mitologinėse dainose apie Saulės dukros vestuves plėtojami mitiniai motyvai: Saulė arba jos dukra verkdamos renka šakas, našlaitė pina iš jų vainikėlį. Keliamas tikslas aptarti šių dainų fragmentų sąsajas su Perkūno nutrenkto medžio (ąžuolo arba obels) motyvu, atskleisti jų tautosakinę simboliką, palyginti jų interpretacijas mokslininkų iškeltose teorijose.

Darbe taikomi teksto analizės ir lyginamasis metodai. Atliekama variantuose pasitaikančių skirtingų vaizdinių analizė. Siekiant atskleisti jų simbolines reikšmes ir galimą motyvų kilmę, ieškoma paralelių ir gretinama su kitomis latvių mitologinėmis, vestuvinėmis, našlaičių dainomis bei tikėjimais, taip pat pasitelkiamas vienas kitas pavyzdys ir iš lietuvių tautosakos. Daugiau dėmesio skiriama tautosakiniam kontekstui, į kurį nepakankamai atsižvelgė ankstesni tyrinėtojai. Kritiškai vertinamas atskirų motyvų sąryšis su siužetu, atsižvelgiant į galimo dainų jungimo ir kontaminavimo procesus, dėl kurių randasi vaizdinių reikšmių sanklota ir jos tampa sunkiau išaiškinamos.

Atliktastyrimas leidžia teigti, kad dainose Perkūno nutrenkto ąžuolo auksines šakas paprastai trejus metus renka Saulė, šio fragmento sąsaja su Perkūno nutrenkto medžio motyvu stabili. Vėlyvesniuose variantuose reikšmių santykis kiek kinta, dažniau pradedama minėti „obelis“, „trys dienos“, tačiau reikėtų papildomai įvertinti per spaudą ir kitais būdais plitusių variantų įtaką. Dalies tyrinėtojų bandymai šį mitinį Saulės atliekamą darbą prilyginti vienų arba ketverių metų periodui išlieka menkai pagrįstomis teorinėmis spekuliacijomis. Tolesnės siužeto variacijos, kuriose iš surinktų auksinių šakų jauna mergina (našlaitė) arba Saulės dukra pina sau vainikėlį, rodo kitų dainų įtaką, šis motyvas kontrastuoja su ankstesniu dainos siužetu.