Teritorijos žymėjimas kintančiame rajone: Šančių paradas „Kėdė“

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas Šančių bendruomenės centro vietos kūrimo procesas gentrifikuojamame Kauno Šančių rajone. Analizei pasirinktas 2017 m. rudenį vykęs Šančių paradas „Kėdė“ kaip bendruomeninės galios miesto plėtros procese manifestacija. Šančių rajono kaitos procesai nagrinėjami iš gentrifikacijos perspektyvos, siekiant išskirti ją ženklinančius požymius ir raidą. Tyrime taikoma ir antropologinė prieiga. Šančių bendruomenės veikla organizuojant renginius ir festivalius lyginama su Lauros Naegler (2012) atliktu etnografiniu tyrimu Hamburgo Šternšancės (Sternschanze) rajone, kur ji analizavo pasipriešinimo gentrifikacijai veiksmus. Šančių paradas buvo tiriamas kaip ritualinis įvykis, kuriamas kaip bendruomenės galios įtvirtinimas arba, pasinaudojant Ronaldo L. Grimeso (2013) siūlomu ritualo tyrimo metodu, kaip galios įtvirtinimo forma. Tyrimas atskleidė dvi ritualinio įvykio puses – šventišką ir ceremonišką, kai po šventišku, žaidybiniu ir ekspresijos kupinu renginio sluoksniu buvo išlaikoma priešybinė organizatorių pozicija ir kitokios socialinės sandaros deklaracija, atskleidusi pasipriešinimą ir protestą prieš vyraujančius miesto plėtros procesus. Paradas ne tik atskleidė šventiškas ir bendruomenę buriančias iniciatyvas, bet ir sutraukė įvairias žmonių grupes, kurias vienija kitokia nei dominuojanti miesto planavimo vizija. Jis sujungė žmones, susivienijusius prieš miesto žaliųjų zonų naikinimą ar atnaujinimą miestovaizdžio tvarkymo tikslais. Taigi paradas atskleidė ir grupių konsolidacijos mieste aspektus, atsiradusius reaguojant į gentrifikacijos ir plėtros procesus. Nagrinėjamas ramios rezistencijos procesas Šančiuose, panašiai kaip L. Naegler tirtas pasipriešinimas gentrifikuojamame Hamburgo rajone, sparčiame miesto plėtros diskurse gali būti komodifikuojamas ir pasitelkiamas kaip miesto rajoną egzotifikuojantis motyvas, kuris iš dalies taip pat prisideda prie rajono gentrifikacijos kuriant meniško, kitokio rajono viziją.