Nagrinėjama grupės plačiai žinomų mįslių apie raštą Balta dirva, juoda sėkla ir Baltos lankos, juodos avys tipologija, genezė ir semantika. Nors tarptautinėje literatūroje antroji mįslė laikoma rytinei Europos daliai ir toliau į rytus esantiems kraštams būdinga pirmosios variacija, straipsnyje linkstama manyti kitaip – kad tai yra skirtingų meninių vaizdų ir skirtingos kilmės mįslės, tik turinčios tuos pačius įminimus, analogišką struktūrą ir panašią pradžią – kaip nors apibūdintą lauką, kuris aprėpia išsiskiriančių reikšmių niuansus: suartą lauką, t. y. žemę, arimą, dirvą, ir žole apaugusį lauką, t. y. lanką, pievą. Vis dėlto pripažįstama, kad pirmoji mįslė kartu su kitomis mįslėmis gali būti prisidėjusi prie antrosios atsiradimo.