Mirties bausmė už prekybą JAV doleriais: garsiosios sovietmečio valiutininkų bylos Lietuvoje

Santrauka

Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje buvo keliamos baudžiamosios bylos asmenims, spekuliavusiems (prekiavusiems, turint tikslą pasipelnyti) valiuta ir valiutinėmis vertybėmis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1962 m. vyko du visuomenei plačiai nušviesti baudžiamieji procesai – Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos. Procesai išsiskyrė ir tuo, kad dalis teisiamųjų už prekybą užsienio valiuta ir carinėmis auksinėmis monetomis ar brangiaisiais metalais nuteisti mirties bausme sušaudant. Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos buvo nagrinėtos po 1957–1961 m. sovietinės baudžiamosios teisės reformos.
1962 m. Sovietų Sąjungoje galiojo reformuoti baudžiamieji įstatymai, draudę taikyti sugriežtintą sankciją veiksmams, kurie buvo atlikti ankstesniais laikotarpiais. Tačiau Vilniaus valiutininkų byloje mirties bausmė asmenims buvo pritaikyta už prekybos valiuta ir valiutinėmis vertybėmis veiksmus, kuriuos jie atliko dar iki mirties bausmės už tokį nusikaltimo įvedimo. Dalies Vilniaus valiutininkų byloje teistų asmenų sušaudymą galėjo lemti aplinkybė, kad sovietinio saugumo iniciatyva į bylą buvo pateiktas dar iki teisminio nagrinėjimo priimtas TSRS AT Prezidiumo nutarimas su išvardytomis pavardėmis asmenų, kuriems leista retroaktyviai taikyti mirties bausmę numatantį baudžiamąjį įstatymą.
Nėra pagrindo teigti, kad teisiamųjų žydų tautybė buvo pagrindas pradėti valiutininkų bylas ar priimti būtent tokius nuosprendžius. Patys teisiamieji buvo linkę priminti savo žydų tautybę, siekdami paaiškinti įsitraukimo į prekybą valiutinėmis vertybėmis priežastis ir tokios veiklos materialinių išteklių turėjimą.