Totoriai Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje
Straipsniai
Danutė Liutkevičienė
Lietuvių kalbos institutas
Birutė Palovienė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0002-6868-3624
Publikuota 2021-09-01
https://doi.org/10.15388/Verb.20
HTML

Reikšminiai žodžiai

žodynas
semantinė analizė
iliustracinis pavyzdys
totorius

Kaip cituoti

Liutkevičienė, D. and Palovienė, B. (2021) “Totoriai Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje”, Verbum, 12, p. 1. doi:10.15388/Verb.20.

Santrauka

2021 metai Lietuvoje buvo paskelbti totorių kalbos ir kultūros metais. Šis faktas inspiravo autores panagrinėti leksikografinę medžiagą, susijusią su šia tauta. Kaip lietuviai žiūrėjo į savo kaimynus Lietuvos totorius, kokie buvo jų tarpusavio santykiai yra nagrinėję istorikai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas didysis Lietuvių kalbos žodynas, kuris apima surinktą medžiagą nuo pirmųjų lietuviškų raštų 1547 m. iki 2001 m. Gyvosios kalbos leksika iš įvairių šaltinių, tarmių šiam žodynui buvo rinkta nuo 1902 m. Šiame straipsnyje kaip tik ir buvo siekiama įdėmiau panagrinėti betarpiškoje kaimynystėje gyvenusių etninių bendruomenių kultūrinius ir istorinius santykius, pasitelkiant Lietuvių kalbos žodyne fiksuotą medžiagą.
Semantiškai išanalizavus apie 120 su totoriumi susijusių žodyno iliustracinių pavyzdžių, paaiškėjo, kad lietuviai į totorius žiūrėjo visų pirma kaip į karius, dažniausiai – priešus. Net taikos sąlygomis, nevykstant istorinėms batalijoms, totoriai vis tiek buvo traktuojami kaip svetimos giminės, svetimo krašto atstovai – jie kitaip atrodė ir rengėsi, nesuprantamai kalbėjo, buvo kitos tikybos, skyrėsi savo tradicijomis. Verta paminėti, kad lietuvės už totorių tekėjo, nors ir nelabai noriai – joms atrodė, kad gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, kad nutrūks santykiai su giminėmis.
Įdomu, kad su totoriais siejama ir nemažai augalų bei dviejų gyvūnų pavadinimai.

HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai