Straipsnyje naujai pasižiūrima į produktyvią poliseminę lietuvių kalbos deminutyvinių vedinių kategoriją. Vadovaujantis kognityvinės pakraipos darbais, siūloma laikytis giminiškumo principu grindžiamo požiūrio į polisemiją ir deminutyvų semantiką aiškinti pasitelkiant prototipinę mažumo reikšmę, o kitas reikšmes – laiko, maloninę, menkinamąją ir pan. – laikyti išvestinėmis, grindžiant jas metaforos, metonimijos ir kitais mechanizmais. Laikomasi nuomonės, kad bent viena iš deminutyvo reikšmių, ironija, kuriama kontekste ir grindžiama ryšiu su kuria nors iš minėtų deminutyvo reikšmių per rėmų priešpriešą. Tokį požiūrį patvirtina Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ pirmųjų dešimties skyrių analizė. Vertime į anglų kalbą, kurioje darybinių deminutyvų yra labai mažai, matoma tendencija deminutyvą versti nedeminutyviniu žodžiu.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.