Pavojaus aidai iš Talino: Lietuvos kariuomenės vadovybės reakcija į 1924 m. gruodžio 1 d. komunistų sukilimą Taline
Straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės vadovybės reakcija į komunistų sukilimą Taline 1924 m. gruodžio 1 d. Lietuvos kariuomenės vadovybę žinios apie komunistų sukilimą Estijos sostinėje pasiekė per diplomatinius kanalus, Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir politinę policiją jau pirmosiomis dienomis po pučo. Įvykius Estijoje Lietuvos kariuomenės vadovybė suprato kaip komunistų sukilimo pavojaus signalą Lietuvai ir, remdamasi įvykių Taline patirtimi, parengė karinius galimo komunistų sukilimo malšinimo planus. Pagal šiuos planus kariuomenės daliniai ir Lietuvos šaulių sąjungos būriai turėjo apsaugoti svarbiausius valstybės objektus (geležinkelio linijas, plentus, tiltus, stotis, valstybės institucijas, bankus, kalėjimus, pašto, telefono ir telegrafo stotis), užtikrinti jų funkcionavimą galimo komunistų sukilimo metu ir pasirengti malšinti komunistų sukilimą bet kurioje Lietuvos vietoje. Visa Lietuvos teritorija pagal karo apygardų ribas buvo suskirstyta į apsaugos sritis, paskirti tų sričių vadai, kiekvienoje srityje nustatyti svarbiausieji valstybės objektai, paskirti kariuomenės daliniai ir šaulių būriai jiems saugoti.