Šalpos valgyklos ir muilo operos: ikoninis tautiškumas,žiniasklaida, pop kultura nūdienėje Lietuvoje
-
Artūras Tereškinas
Publikuota 1999-04-04
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.1999.3.6965
PDF

Reikšminiai žodžiai

tautiškumas
žiniasklaida
pop kultūra
ikoninis tautiškumas
Benedictas Andersonas
įsivaizduojama bendruomenė

Kaip cituoti

Tereškinas, A. (1999) “Šalpos valgyklos ir muilo operos: ikoninis tautiškumas,žiniasklaida, pop kultura nūdienėje Lietuvoje”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 5(3), pp. 16–32. doi:10.15388/SocMintVei.1999.3.6965.

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojamos idealaus tautiškumo sampratų, žiniasklaidos, pop kultūros bei kasdienybės sankirtos nūdienėje Lietuvoje. Žvelgiama į tai, kaip žiniasklaidos priemonės, kurdamos anoniminių lygiateisių subjektų lygą, padeda Lietuvos žmonėms galvoti ar negalvoti apie bendruomenę ir tautą. Klausiama apie tai, kokiais būdais įveiksminamos tautinės normos, kai susiduriama su kasdienybe, kaip asmenys, kurie trokšta priklausyti bendrijai ir solidarizuotis su ja, patiria visa tai ne tik pasikartojančiais tautinio vaizdyno išgyvenimais, bet ir savo kasdienybe. Apibūdinant trivialių sensacijų, gandų, banalumo leksikoną, vyraujantį Lietuvos žiniasklaidoje, populiarios pasilinksminimų industrijos ir vartojimo prekių scenas, teigiama, kad kasdienybėje cirkuliuojantys televizijos, radijo, spaudos vaizdiniai išbando idealaus "teorinio" tautiškumo normas ironizuodami jas ir nuplėšdami nuo jų šventumo kaukę. Straipsnyje atskleidžiama, kaip žiniasklaidos priemonės keičia nekritiškas fetišistines "teorinio" tautiškumo normas (kraujo ryšių, aukos, nepriekaištingos moralės ir dorovės, išgrynintos ir skaisčios tautos) daugiareikšmėmis, daugialypėmis tautinio ir visuomeninio solidarumo bei tapatybių galimybėmis. Konkrečiais pavyzdžiais pademonstruojama, kad tautos, erotikos, seksualumo, pilietiškumo diskursai dažnai susikerta ir susipina masinių žiniasklaidos priemonių sukeliamuose bendruose išgyvenimuose ir potyriuose, brėždami naujas normas to, kas vadintina "masiniu tautiškumu": nepreskriptyvinėmis viešų tapatybių ir priklausomybių sampratomis. Pomodernistinės komunikacijos priemonių ir vizualinės technologijos formos, koordinuojančios daugialypes asmeninių troškimų, savo paties vaizdinių ir savęs pažinimo sferas, patvirtina, kad tautinių simbolių ir ženklų sistema nėra stabili ir vienareikšmė: kasdienybes chaose improvizuojama ir deramasi dėl to, ką kiekvienas asmuo įkainos kaip visuomenišką, lietuvišką, tautišką, patriotišką vertybę.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.