Informacinių šulinių ir filtro burbulų socialinėse medijose keliamos grėsmės politinių naujienų gavimo procesui
Kartu su socialinių medijų platformų, tokių kaip socialiniai tinklalapiai „Facebook“ ir „Twitter“, atsiradimu 21-ajame amžiuje augo optimizmas, jog naujosios skaitmeninės medijos turi demokratinį potencialą. Galimybė įsitraukti į politinį diskursą, socialinėse medijose sekant nenutrūkstamą politinių naujienų srautą, dalyvaujant įvairiose politinėse apklausose, išsakant savo nuomonę politiniais klausimais ar dalinantis aktualijomis su savo socialinio tinklo draugais, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kaip visuomenei lygias teises sprendimų valstybei aktualiais klausimais priėmime suteiksiantis įrankis. Tačiau, socialinėse medijose sustiprėjusi selektyvi politinių naujienų atranka, naujienų gavimo proceso personalizavimas ir dėl to besiformuojantys nauji informaciniai reiškiniai, tokie kaip filtro burbulai ir informaciniai šuliniai, verčia permąstyti naujų skaitmeninių medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje analizuojama naujų, socialinėse medijose besiformuojančių informacinių reiškinių – informacinių šulinių ir filtro burbulų – galima įtaka politinių naujienų gavimo procesui. Detaliai, tačiau koncentruotai, vienoje vietoje aptariami informacinių šulinių ir filtro burbulų susidarymo socialinėse medijose mechanizmai ir sąlygos, glaustai pristatomi iki šios dienos atliktų, šiuos reiškinius įrodančių tyrimų rezultatai. Straipsnyje nagrinėjamos politinių naujienų sklaidos socialinėse medijose galimybės bei dėl naujųjų informacinių reiškinių atsirandantys apribojimai įvairiapusiškos politinės informacijos gavimui. Aptariamos su šiais apribojimais susijusios politinių šalininkų naujienų suvokimo problemos, galimai kylantys kraštutiniai jų veiksmai bei įtaka demokratiniams procesams.