Straipsnyje pristatomas politikų komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ tyrimas. Tyrimo objektas – rusų kalbos pasitelkimo motyvacija ir galima įtaka diskurso paveikumui. Paveikumas susijęs su adresato įtikinimu – persvazija, pagrindine retorikos sąvoka, adresanto komunikaciniu tikslu, todėl, atliekant tyrimą, pasitelktas retorinės diskurso analizės metodas. Tyrimo dėmesio centre – rusų kalbos intarpai lietuvių politikų įrašuose, paskelbtuose socialiniame tinkle „Facebook“. Tyrimo tikslas – aptarti retorinę rusų kalbos intarpų vertę. Intarpais vadinami į pagrindinę kalbą įsiterpę kitos kalbos elementai, šiuo atveju – rusų kalbos žodžiai (ir autentiška, ir adaptuota forma), žodžių dalys, teksto fragmentai. Ištyrus per 100 rusų kalbos intarpų gimtakalbių lietuvių politikų įrašuose, išryškėjo dvi tendencijos: 1) rusų kalbos intarpai politikų įrašuose vartojami sąmoningai kaip stilistinės raiškos priemonės, padedančios imituoti natūralią, neformalią kalbėseną, taip pat kuriančios kontekstualų diskursą; 2) rusų kalba vartojama kaip politinių nuostatų, vertybinės pozicijos raiškos priemonė.