Spaudos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę
Žiniasklaida ir visuomenė
Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Im.2009.0.3205
PDF

Kaip cituoti

Linkevičiūtė-Rimavičienė J. (2009). Spaudos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę. Information & Media, 51, 70-82. https://doi.org/10.15388/Im.2009.0.3205

Santrauka

Straipsnio tikslas – nagrinėti specifinį spaudos vaidmenį viename iš visuomenės raidos etapų: kuriantis naujai socialinei struktūrai, pilietinei bendruomenei ir jai aktyviai dalyvaujant pirmoje viešosios srities raidos pakopoje. Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, kuriose totalitarinės ideologijos dominavimas deformavo tiesos ir identiteto sampratas, keičiantis visuomeninei struktūrai, psichologinio saugumo poreikis ir lūkesčiai, kuriant geresnę ateitį, buvo susiję su spauda, tuo laikotarpiu atlikusia kompensuojamąją funkciją. Įvykiai Rytų Europoje, buvusioje Sovietų sąjungoje iki 1990-ųjų skatino ginkluotus konfliktus. „Dainuojanti revoliucija“ Baltijos valstybėse tyrėjų vertinama politinės raidos modelio aspektu. „Nacionalizmas be žiaurumo“ suvokiamas kaip fenomenas, sąlygotas baltų istorinio ir kultūrinio paveldo, palyginti su agresyviu serbų, kroatų, kaukaziečių nacionalizmu, pasireiškusiu išsivaduojant iš sovietinio „tautų kapinyno“.
Neginkluotą nacionalinį pasipriešinimo judėjimą ir skirtingų visuomenės grupių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dialogą organizavo ir rėmė laisvėjanti spauda. Visuomenės informavimo priemonių, kaip įtakingos socialinės jėgos, analizė; spaudos, mobilizuojančios, koordinuojančios ir drąsinančios žmones atvirai reikšti savo nuomonę, vaidmens identifikavimas bus naudingas tolesnei tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos atgimimo spaudą ir jos raidos etapus 1988–1991 metais, eigai. Visuomenės teisė gauti informaciją yra politinė, spaudos sąsajų su pilietine visuomene kontekstualizavimas svarbus kaip teorinis pagrindas, tiriant medijų funkcijas bei uždavinius demokratėjant visuomenei ir palankios piliečių sąmoningumui vystytis kuriant aplinką. Ši tema nėra tirta, XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos žiniasklaida apžvelgiama tik istoriografinės analizės aspektu, nepakanka dėmesio laisvėjančiam žiniasklaidos diskursui ir jo įtakai vertybių kaitos požiūriu.
Pagrindiniai žodžiai: visuomeniniai pokyčiai, spaudos vaidmuo, spaudos laisvė, žurnalistinė atsakomybė, viešoji erdvė, piliečiai.

Media, change and civil society
Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė

Summary
The purpose of the article is to attract attention to the role of press and its meaning in the context of civil society in one of the developmental stages of democracy. After the social structure had changed in Lithuania, as in other post soviet countries where the totalitarian ideology deformed the concepts of truth and identity, the need and expectations of psychological security to create a better future were directly related to the press.
On the grounds of political philosophy, the imperative of public space as an imperative of a basic democracy institution which appears when the members of community create and support it, is analyzed. Analyzing the way in which the press as one of the governmental blocks participates in the maintenance of public space because of itself and represents the citizens, shows the level of public discussion quality and community information. The right of society to receive information is political since the awareness guarantees the realization of universal freedom; the purification of press links with civil society is important as a theoretical basis when examining the role of media in the periods of societal changes.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.