Įvadas. Internetas yra labai svarbus kasdieniame gyvenime, nes padeda mažinti atotrūkį tarp skirtingų kartų, palengvina bendravimą, prieigą prie informacijos ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, o moksliniai tyrimai rodo, kad jis siejamas su įvairiais palankiais padariniais, pavyzdžiui, geresne psichologine savijauta. Tačiau vyresnio amžiaus suaugusiųjų naudojimasis internetu Lietuvoje vis dar nesiekia Europos vidurkio. Todėl šiame tyrime buvo nagrinėjami įvairūs vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų naudojimąsi internetu prognozuojantys veiksniai. Metodai. Analizėje buvo naudojami Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 8 bangos ir 9 bangos COVID-19 antro tyrimo duomenys. Taikant tikimybinę atranką, tyrime buvo užtikrinta reprezentatyvi 65 metų ir vyresnių 626 Lietuvos respondentų imtis. Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, ar pastaruoju metu jie naudojo internetą bet kokiam tikslui. Asmenybės bruožai buvo vertinami naudojant 10 teiginių Didžiojo penketo klausimyną. Taip pat buvo matuojami keli sveikatos rodikliai, chronologinio ir subjektyvaus amžiaus skirtumas bei sociodemografinės charakteristikos. Rezultatai. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad amžius, gyvenamoji vieta, jausmas, kad esi jaunesnis, nei yra iš tikrųjų, ir sutarumo asmenybės bruožas prognozavo naudojimosi internetu tikimybę. Tyrimas suteikia vertingų įžvalgų apie vyresnio amžiaus Lietuvos suaugusiųjų naudojimosi internetu veiksnius, pabrėžiant, kad ne tik akivaizdūs demografiniai veiksniai, bet ir individualios savybės gali turėti didelę reikšmę naudojimuisi internetu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.