Politinis dalyvavimas platformizacijos kontekste: technologijų kuriamų galimybių perspektyva

Santrauka

Įvadas. Socialinės medijos tampa pagrindine erdve, kurioje formuojamas ir medijuojamas politinis dalyvavimas šiuolaikinėse visuomenėse. Nors pastarąjį dešimtmetį šis reiškinys buvo plačiai tyrinėjamas, piliečių veikimo praktikos kintančioje skaitmeninėje aplinkoje vis dar reikalauja gilesnio žvilgsnio. Straipsnyje analizuojama, kaip technologijų kuriamos galimybės – matomumas, pastovumas, galimybė redaguoti ir galimybė susieti (Treem ir Leonardi, 2013) – įgalina arba riboja politinio dalyvavimo procesus. Metodai. Straipsnis remiasi kokybine tyrimo prieiga (fokus grupės). Ši prieiga leidžia atskleisti tiek technologinius, tiek ir subjektyvius politinio dalyvavimo aspektus. Tyrimo klausimas: ar technologijų kuriamos galimybės socialinių medijų aplinkoje Lietuvoje įgalina piliečius veikti? Analizė ir rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors technologijų kuriamos galimybės plečia prieigą prie politinės informacijos ir sudaro sąlygas saviraiškai, šis įgalinimas nėra tolygus ir pasižymi ribotumu. Respondentų patirtys atspindi įtampas, susijusias su algoritmų veikimu, savicenzūra ir žemu politiniu veiksmingumu, kas lemia pasyvumą bei stebėtojišką požiūrį į politiką. Išvados. Nors platformos žada įgalinimą, politinis dalyvavimas jose yra formuojamas algoritmų, o susiję socialiniai bei psichologiniai aspektai trukdo gilesniam įsitraukimui. Įsijungimas socialinėse medijose gali padidinti piliečių susidomėjimą politika. Vis dėlto piliečių aktyvumas priklauso ne tik nuo technologinių įrankių, bet ir nuo jų asmeninių patirčių, politinio veiksmingumo bei pasitikėjimo pačia dalyvavimo skaitmeninėje erdvėje prasme.