Straipsnyje siekiama apžvelgti Lietuvos bibliotekų perspektyvas Europos Sąjungos bibliotekų ir informacijos politikos kontekste. Straipsnyje teigiama, kad tiek paneuropinė, tiek nacionalinės bibliotekų politikos yra fragmentiškos, dažniausiai jos nėra savarankiškos, o yra kurios nors kitos - kultūros arba informacijos - politikos dalis.
Tokią situaciją iš dalies mėginama aiškinti pačios bibliotekos sąvokos platumu, neapibrėžtumu. Bibliotekos priklauso labai skirtingoms sferoms - socialinei, kultūros, informacijos, laisvalaikio, švietimo, mokslo ir kitoms. Daugelį šių sferų valstybėje administruoja skirtingos ministerijos bei kitos institucijos, paprastai nebendradarbiaujančios tarpusavyje. Skirtingų tipų bibliotekos siekia skirtingų tikslų, tai irgi didina jų vaidmens visuomenėje dispersiškumą. Visa tai apsunkina integralios bibliotekų politikos formulavimą ir jgyvendinimą.
Pastaraisiais metais Europoje itin aštriai imta suvokti būtinybę permąstyti bibliotekų vietą ir vaidmenį informacinėje visuomenėje. Nors Europos Sąjunga nėra suformulavusi vieningos bibliotekų politikos, bibliotekų potencialo išnaudojimo ir plėtros, naujų bibliotekos funkcijų kūrimo aspektai įtraukti į daugelį Europos Sąjungos projektų ir programų. Per keletą pastarųjų metų beveik visos Europos šalys parengė ir patvirtino informacinės visuomenės planus, kuriuose numatomas reikšmingas bibliotekų vaidmuo skleidžiant informacinį raštingumą, užtikrinant informacijos prieinamumą ir demokratiškumą. Ypač svarbūs yra trys naujausi dokumentai: Europos parlamento kultūros, jaunimo, švietimo ir media komiteto ataskaita „Informacinė visuomenė, kultūra ir švietimas", ,,Viešosios bibliotekos ir informacinė visuomenė" ir Europos parlamento ataskaita „Bibliotekų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje". Visuose šiuose dokumentuose vienareikšmiškai pabrėžiama tiek nacionalinių informacijos ir bibliotekų politikos formavimo svarba, tiek būtinybė koordinuoti šias politikas tarpusavyje, kuriant Europoje vieningą informacinę visuomenę, nepaisančią valstybių sienų.
Nors Lietuva tik siekia narystės Europos Sąjungoje, jau šiandien svarbu žinoti Europos Sąjungos nuostatas dėl bibliotekų vaidmens XXI amžiuje. Šiandieninis nepakankamas Lietuvos bibliotekų finansavimas neleidžia joms atskleisti ir pilnai išnaudoti savo pajėgumų bei atlikti reikšmingą vaidmenį kuriant informacinę visuomenę Lietuvoje. Būtina nacionalinė bibliotekų politika, koreliuojama ir derinama su: a) nacionaline informacijos ir kultūros politika ir b) su Europos Sąjungos direktyvomis bibliotekų plėtros ir informacinės visuomenės kūrimo klausimais. Bibliotekininkystės ir informacijos sektorius yra nevienalytis; reikia siekti glaudesnio atskirų jo dalyvių bendradarbiavimo, koordinacijos ir sinergetinių efektų.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.