Daugiakultūriškumas ir tarpkultūriškumas kaip mokymo kompetencijų atskaitos taškai
(TARP)KULTŪRINIS UGDYMAS
Alicja Szerląg
Publikuota 2017-07-26
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2017.38.10792
PDF

Reikšminiai žodžiai

daugiakultūriškumas
kultūrinis tapatumas
tarpkultūriškumas
kultūros paribys
tarpkultūrinis ugdymas
mokymo kompetencijos

Kaip cituoti

Szerląg A. (2017) „Daugiakultūriškumas ir tarpkultūriškumas kaip mokymo kompetencijų atskaitos taškai“, Acta Paedagogica Vilnensia, 380, p. 77-89. doi: 10.15388/ActPaed.2017.38.10792.

Santrauka

Daugiakultūriškumas yra šiems laikams būdinga kultūros kategorija, nukelianti individą į kultūrų paribius, ten, kur galima patirti ne tik save ir savo kultūrą, bet ir santykį su kitais, jų kultūromis. Tai nuolatinių pasirinkimų ir kultūrinių tapatumų formavimosi vieta, apibrėžianti daugialypio kultūrinio tapatumo kūrimosi procesą ir kurianti bendruomenes kultūros paribiuose. Individo funkcionavimo paribiškumas atveria tarpkultūriškumo kategoriją, kuri talpina savyje įprastas, t. y. socialines (asmenines, tarpasmenines, tarpkultūrines) ir pilietines kompetencijas. Tam, kad jaunoji karta įgytų tokių savumų, ji turi būti kryptingai ugdoma, ir tai, be kita ko, turėtų užtikrinti tarpkultūrinio ugdymo sistema. Todėl daug dėmesio turėtų būti skiriama mokytojo vaidmeniui ir jo(s) akademinio išsilavinimo formuojamoms profesinėms kompetencijoms (asmeninei, interpretavimo-komunikavimo, kūrybingumo-kritiškumo, bendradarbiavimo, aksiologinei, teleologinei ir vykdomajai).

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.