Vietos ir erdvės apima sociokultūrinius aspektus ir todėl jos atlieka svarbų vaidmenį formuojant asmens patirtis ir tokiu būdu išgyvenant kultūrinę (savi)identifikaciją. Įvairios specifinės sąlygos ir simboliniai požymiai skatina asmenį konceptualizuoti ir interpretuoti reikšmingas vietas, o kartu kultūriškai save identifikuoti. Todėl turimos kultūrinės šaknys, ryšiai ir sutapimai, siejami su prasmingomis vietomis, tampa tiek asmens identifikacijos, tiek buvimo bendruomenėje kūrimo pagrindu. Reikšmingos vietos, šiuo atveju Vilniaus regionas, jaunosios lenkų kartos atstovų yra įvardijamas kaip mažoji gimtinė. Atsižvelgiant į tai, galima kalbėti apie skirtingus Vilniaus regiono veidus: fizinį, psichinį ir interaktyvųjį-komunikacinį. Kiekvienas iš jų apima tam tikrus kultūrinius skirtumus, kurie gali būti priklausomi tiek nuo tarpkultūrinio, tiek nuo multikultūrinio erdvės specifiškumo. Taigi jaunosios lenkų kartos dalyvavimas Vilniaus regiono erdvėje pasireiškia per įvairialypę teigiamo pobūdžio patirtį (kognityvią, emocinę ir į veiksmą orientuotą), kuri lemia jų kultūrinę (savi)identifikaciją. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė tris esminius šios asmenų grupės kultūrinės (savi)identifikacijos aspektus: nacionalinį, sociokultūrinį ir tarpkultūrinį. Lenkų jaunimas, būdamas Vilniaus regione kaip kultūriniame neapibrėžtume, turi galimybę formuoti daugialypį tapatumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą, pasižymintį santykiu su skirtingomis kultūromis ir turi sąlygas išgyventi multikultūriškumą, kuris tampa svarbiu veiksniu patiriant sugyvenimą su kitais. Visi šie aspektai tampa ypač svarbūs ir ugdymo sričiai.