Mokymasis apie lytiškumą susijęs su kiekvieno asmens tapatybės dalimi, nes kiekvieno asmens lyties patirtis yra autentiška. Naivu organizuojant lytiškumo ugdymą mokinius traktuoti kaip tabula rasa. Nepatenkintas seksualinių klausimų smalsumas sukuria sąlygas aklai kartoti nusistovėjusius lyčių vaidmenis, negebant kritiškai jų vertinti ir nesiformuojant įgūdžio matyti save ir kitus nestereotipiškai. Didžiausią rizikingo seksualinio elgesio riziką turi tie jaunuoliai, kurie neturi stiprių pozityvių saitų nei namie, nei mokykloje. Lytinio raštingumo puoselėjimas lytiškumo ugdymu turi tarpdiscipliniškumo elementą, apima medijų raštingumą, kritinį mąstymą, etiką, žmogaus teises, kultūros studijas, istoriją ir kt. Edukologija tampa centrine ašimi, gebančia sujungti įvairias disciplinas, kad (į)vyktų lytiškumo ugdymo procesas ir būtų formuojamas lytinis raštingumas.