Straipsnyje analizuojami aukštojo mokslo tarptautinimo tyrimai Vidurio ir Rytų Europos regione, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinimui konceptualizuoti. Nors tyrimų, susijusių tiek su internacionalizacijos teorija, tiek su jos įgyvendinimu, yra gana daug, dauguma jų atlikta Vakaruose, o labiausiai paplitęs apibrėžimas yra kilęs iš anglakalbio pasaulio mokslinių tyrimų tradicijų. Atlikta literatūros apžvalga leidžia daryti išvadą, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių tyrėjų darbuose tarptautinimo (internationalisation) sąvoka vartojama įvardyti aukštojo mokslo politikos (policy) pokyčius, kurie vyksta skatinant ar reikalaujant viršnacionalinėms institucijoms (šiam reiškiniui apibūdinti taip pat vartojamas europeizacijos (Europeanization) terminas, norint pabrėžti siekį įgyvendinti Europos Sąjungos institucijų nustatomas ar siūlomas normas) ar pasauliniam švietimo diskursui, arba procesą, per kurį į aukštąjį mokslą integruojama tarptautinė ar tarpkultūrinė dimensija.