1971 m. ariamoje dirvoje prie Kalnazīverti vienkiemio (Liepojos r.) buvo aptikta keletas III a. žalvarinių papuošalų, tarp jų ir ažūrinio krūtinės papuošalo fragmentų. Vėliau darytų archeologinių tyrinėjimų metu buvo rasta dar keletas fragmentų. Tai leido rekonstruoti papuošalą. Krūtinės papuošalas susideda iš keturkampių ir trikampių ažūrinių plokštelių, sudėliotų trimis “aukštais”. Apačioje yra pusmėnulio pavidalo kabučiai. Plokštelėms būdingas geometrinis ornamento stilius. Vienintelė išimtis - centrinis trikampis, kuriame pavaizduotas siužetas. Trikampio viršuje yra saulė su šešiais spinduliais, o po ja - du rombiniai kryžiai. Abu simboliai labai paplitę romėniškojo laikotarpio baltų ornamentikoje ir simboline prasme susiję su vaisingumo užtikrinimu.
Apatinė trikampio dalis ryškiai atskirta nuo viršutinės tiesia linija (dviejų pasaulių - dangiškojo ir žemiškojo - vaizdinys?). Po šia linija trikampio pagrinde pavaizduoti du gyvūnai: ožka (ožys?) ir už jos einantis vilkas. Ožka (jei tai ji) metalų epochoje buvo vaizduojama labai retai. Dažniau buvo vaizduojamas arklys, paukštis arba šuo. Greičiausiai mūsų atveju ožka ir vilkas atspindi tam tikrą mitologinį siužetą. Latvių tautosakoje abu gyvūnai yra binarinėje opozicijoje - ožka tampa vilko grobiu. Ožkos ir vilko opozicija glaudžiai susijusi su žiemos ekvinokcijos agrariniais ritualais. Tai labai aiškiai pastebima Kalėdų žaidimuose, kuriuose ožka (mergina) stengiasi pabėgti nuo vilko (vaikino), bet vilkas vis dėlto ją paveja. Tautosaka atspindi mitologinius įvairių, tarp jų ir labai senų epochų vaizdinius. Nustatyti jų atsiradimo laiką beveik neįmanoma. Centrinio krūtinės papuošalo trikampio vaizdinys - vienas iš nedaugelio atvejų, leidžiančių sukonkretinti vieno iš tokių mitologinių siužetų buvimo laiką.