Kai kurie romėniškojo laikotarpio ryšių tarp Mozūrų ir Lietuvos aspektai pagal smeigtukų tyrinėjimus
Iki šiol ryšiai tarp Bogačevo kultūros žmonių ir dabartinės Lietuvos teritorijoje išskirtų kultūrų gyventojų nebuvo plačiau tyrinėti. Šie ryšiai labiausiai pastebimi pagal smeigtukų radinius, tiek pavienių įvežtinių daiktų (tipas B I, Nikutowo, K, N), tiek masiškai randamų visame vakarų baltų kultūros regione (be Sambijos pusiasalio) A, H, I tipo smeigtukų bei lazdelinių smeigtukų.
Minėtų smeigtukų tipų analizė parodė, kad intensyviausius abipusius ryšius galima aptikti jau nuo ankstyvojo romėniškojo laikotarpio pabaigos. Tai tikriausiai galima susieti su Bogačevo kultūros ekspansija į rytus. C2 periode ryšiai nutrūko.
Intensyviausi ryšiai buvo tarp Centrinės Lietuvos ir Bogačevo kultūros. Tai rodo ir panašūs laidojimo papročiai. Galimas daiktas, kad vėliau Centrinės Lietuvos gyventojai buvo tarpininkai tarp Mozūrų Paežerio ir kitų dabartinės Lietuvos kultūrinių grupių. Be abejonės, svarbų vaidmenį palaikant tarpusavio ryšius vaidino Nemunas ir jo intakai. Kad jį pasiektų, Bogačevo kultūros žmonės turėjo vykti į rytus (tą liudija kapinynai Suvalkijoje) arba į šiaurės rytus, į Nadruvą ir toliau iki Nemuno vidurupio.
Šiuo metu sunku vienareikšmiškai nurodyti šių intensyvių ryšių priežastis. Masinio panašių smeigtukų tipų buvimo abiejose srityse tikrai negalima aiškinti tik jaunamarčių iš kitos, giminingos (?) genties kraičiais. Galbūt baltų gentys turėjo kokių nors bendrų “interesų” (bendrą kariauną?).
Be to, labai svarbu apžvelgti visus radinius, kalbančius apie ryšius. Dėl to būtina paskelbti kasinėjimų medžiagą. Kol kas trūksta paskelbtos paminklų medžiagos iš Centrinės Lietuvos, kuri tikriausiai vaidino svarbiausią vaidmenį palaikant ryšius tarp Bogačevo kultūros genčių ir dabartinės Lietuvos gyventojų. Taip pat trūksta modelio, leidžiančio palyginti abiejų minėtų sričių raidos tempus. Tokio modelio kūrimas galės būti paremtas smeigtukų radiniais.