Straipsnyje nagrinėjami laisvų veiksmažodinių junginių V + sur + N struktūriniai-semantiniai modeliai. Dėmesio centre yra nagrinėjamo tipo komponentas – prielinksnis sur, kuris vienose kontekstualinėse sąlygose išlaiko savo etimologinę lokalinę prasmę, o kitose tampa abstrakčiu konstruktyviniu modelio elementu. Visa ši prielinksnio reikšmės (nuo konkrečios iki abstrakčios) evoliucija vyksta junginio ribose, visų trijų jo komponentų tarpusavio sąveikoje.
Straipsnyje nagrinėjamas prielinksnio sur ryšys su komunikatyviniais veiksmažodžiais ir su įvairios semantinės-morfologinės charakteristikos daiktavardžiais. Šių veiksmažodinių junginių analizė, panaudojant transformacinį bei tradicinius metodus, leido autorei išskirti penkis pagrindinius struktūriniai-semantinius modelius.