Slengui priklausančių žodžių ir išsireiškimų išskyrimas iš kitų leksinių vienetų tarpo bei jo vartojimas nėra pakankamai išnagrinėti.
Slengo išskyrimas anglų kalbos žodyne ir atribojimas nuo šnekamosios kalbos žodžių bei išsireiškimų turi būti sprendžiamas stilistinio vartojimo požiūriu ir priklauso nuo kalbančiųjų tarpusavio santykių.
Savo stažavimosi Anglijoje metu šio straipsnio autorė atliko eksperimentą, kuriame bandė nustatyti, kokiems stilistiniams tonams būdingas slengo vartojimas. Tam tikslui buvo atrinkta 150 leksinių vienetų, ir kiekvieno iš jų vartojimas buvo patikrintas, apklausus 20 įvairios profesijos, skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties, amžiaus ir lyties žmonių. Pateikus keturių stilistinių tonų skalę: 1) oficialųji stilistinį toną, 2) neutralųji-šnekamąjį, 3) familiarų ir 4) intymųjį buvo nustatyta, kad slengas vartojamas tik familiariame ir intymiajame stilistiniuose tonuose. Taip pat paaiškėjo, kad šnekamosios kalbos leksiniai vienetai plačiai vartojami trijų stilistinių tonų skalėje: neutraliajame-šnekamajame, familiariajame ir intymiajame tone.
Eksperimentu buvo nustatyta, kad tokie extra-lingvistiniai faktoriai, kaip išsilavinimas, socialinė padėtis, amžius ir lytis turi didžiulės reikšmės slengo vartojimui. Eksperimentas parodė, kad skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties, amžiaus bei lyties kalbantieji vartoja skirtingus slengo leksinius vienetus.
Slengui priklauso kai kurie stilistiškai nuspalvinti žodžiai ir išsireiškimai išvestinėmis reikšmėmis, o taip pat įvairūs sutrumpinti bei sutraukti žodžiai (pvz., smashing, to kick one’s heels, to get the bullet, waggerbaggers, veg, conk ir kt.).