Straipsnyje nagrinėjami vadinamieji diskurso žymikliai, t.y. žodžiai ar žodžių junginiai, kurie brėžia prasmines ribas tarp sakinių, frazių ar prozodinių vienetų sakytinėje kalboje. Anglų kalboje šie žodžiai skiriami į atskirą grupę pagal jų atliekamą funkciją, nors pačios grupės ribos dar nėra tiksliai apibrėžtos. Lietuvių kalboje dar nebandyta išskirti panašią žodžių ir žodžių junginių grupę. Remiantis įrašyto ir transkribuoto natūralaus pokalbio analize bandoma nustatyti, kokie žodžiai gali funkcionuoti kaip diskurso žymikliai lietuvių kalboje, pateikiama angliškųjų ir lietuviškųjų žodžių lyginamoji analizė. Daroma išvada, kad abiejose kalbose šie žodžiai yra būdingi sakytinei kalbai, desemantizuoti ir dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją, kuri priklauso nuo konteksto. Tačiau pastebimi ir skirtumai: pirma, ne visi lietuviškieji žodžiai ar žodžių junginiai turi aiškius angliškus atitikmenis, antra, lietuvių kalboje stipriau jaučiamas skirtumas tarp šnekamosios ir oficialiosios kalbos.