Straipsnyje nagrinėjamos įvairios būdo aplinkybės reiškimo priemonės vokiečių kalboje. Analizuojamos sinoniminės žodžių grupės ir žodžiai, kurių kalbinė forma yra būdo aplinkybės sakinys su jungtuku “ohne daß”, bendraties grupė “ohne ... zu”, prielinksninės grupės su “ohne” ir išvestiniai būdvardžiai bei dalyviai su afiksais ‘‘-los” ir “un-”. Remiantis substitucijos metodu, tame pačiame kontekste viena būdo aplinkybė keičiama kita, sinonimiška. Straipsnyje pateikiami atvejai, kai substitucijai trukdo semantiniai arba gramatiniai faktoriai.