Apie vokiečių kalbos modalinio veiksmažodžio müssen, pavartoto epistemiškai, vertimo galimybes į lietuvių kalbą
Straipsniai
Gražina Drößiger
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Klbt.2009.7621
PDF

Kaip cituoti

Drößiger G. (2009) „Apie vokiečių kalbos modalinio veiksmažodžio müssen, pavartoto epistemiškai, vertimo galimybes į lietuvių kalbą“, Kalbotyra, 600, p. 14-25. doi: 10.15388/Klbt.2009.7621.

Santrauka

Visi šeši klasikiniai vokiečių kalbos modaliniai veiksmažodžiai turi po keletą reikšmių ir neretai va­dinami daugiafunkciniais. Episteminis modalinių veiksmažodžių vartojimas paprastai siejamas su ti­kimybės ar su kalbos vartotojo spėjimo reiškimu. Kiekvienas epistemiškai pavartotas vokiečių kalbos modalinis veiksmažodis išreiškia vis kitokio laipsnio spėjimą: pradedant netikrumu / galimybe (kön­nen) ir baigiant aukštu tikimybės laipsniu (müssen). Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą gali būti ir yra verčiamas modalinis veiksmažodis müssen, pavartotas epistemiškai, ir kokios yra skirtingų atitikmenų vartojimo dažnumo tendencijos. Tam tikslui pasitelkta 100 ištraukų iš šiuolaiki­nės grožinės vokiečių literatūros, kuriose veiksmažodis müssen pavartotas epistemiškai, ir atitinkamos ištraukos jų vertimuose į lietuvių kalbą. Atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad visus vertimo vari­antus galima suskirstyti į keturiolika skyrių, tačiau nemažai atitikmenų vartojami retai ar yra pavieniai atvejai. Dažniausiai vertimuose vartojami veiksmažodis turėti ir modalinis žodismatyt, rečiau – mo­daliniai žodžiai turbūt ir tikriausiai. Paaiškėjo, kad dalyje vertimų spėjimo reikšmė apskritai nebuvo perteikta, o kai kurie atitikmenys išreiškia ne tą patį – per žemą ar per aukštą – tikimybės laipsnį.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.