Kalbiniai ir kultūriniai lietuvių meninių tekstų deminutyvų ypatumai ir vertimas į prancūzų kalbą

Santrauka

Straipsnyje aprašomi lietuvių meninių tekstų deminutyvai, jų kiekybinis pasiskirstymas, reikšmių įvairovė ir vertimo į prancūzų kalbą strategijos. Intralingvistinę ir kultūrinę reikšmę turintys mikrostruktūriniai tekstų vienetai – deminutyvai, laikomi išskirtiniu stilistiniu lietuvių meninių tekstų požymiu, padedančiu perteikti tekstų lyrizmą, emocionalumą, tarpasmeninius ryšius, emocinę pasaulio pajautą. Tiriamąją medžiagą sudaro lietuvių autorių (R. Granausko, R. Gavelio, A. Landsbergio, J. Kunčino, V. Juknaitės ir kt.) novelės ir jų vertimai į prancūzų kalbą, publikuoti 2003 metų lietuvių novelių vertimų antologijoje „Des âmes dans le brouillard“ ir 2000–2012 metais Prancūzijoje išleistuose lietuvių kultūros leidinio „Cahiers Lituaniens“ numeriuose. Paskutiniųjų dvylikos metų vertimų į prancūzų kalbą analizės rezultatai leidžia tvirtinti, kad deminutyvų vertimas nėra vien kalbinis veiksmas, bet sociokultūrinio konteksto, ekstralingvistinių ir lingvistinių situacijų determinuota kultūrinė ir kalbinė transpozicija, kurią vertėjai realizuoja taikydami gramatines, semantines ir pragmatines vertimo strategijas. Šių strategijų analizė atskleidžia gimtakalbių prancūzų vertėjų kūrybinius ir kai kuriuos neapdairius sprendimus, o patį vertimą leidžia traktuoti kaip daugiasluoksnį hierarchinį procesą.