Santrauka
Белорусский государственный университет культуры и искусств,
Кафедра теории и истории информационно-документных коммуникаций
ул. Рабкоровская 17, Минск, 220007, Республика Беларусь
E. mail: loradounar@gmail.com
Straipsnio metodologinis pagrindas – Vilnius kaip bendra lietuvių ir baltarusių kultūrinė erdvė ir kultūrinė atmintis. Per ryšius su kitomis tautomis tame pačiame kultūros kontekste kristalizavosi sudėtingas baltarusių nacijos tapatybės paieškos procesas (sambūvis toje pačioje daugianacionalinėje aplinkoje ir kultūrinės tolerancijos išlaikymas). Straipsnyje parodyta baltarusių knygos kultūros nacionalinės formos genezė atsižvelgiant į dominuojančius kultūros tipus: lenkų kultūrą ir rusų kultūrą (po 1864 m.), taip pat susiejant su idėjiniais judėjimais (šviečiamuoju, nacionaliniu išsivaduojamuoju, narodnikų, socialdemokratų). Idėjinės lenkų, baltarusių ir lietuvių sąveikos pastebimos V. Dunino-Martinkevičiaus, M. Akelaičio, A. Kirkoro, V. Korotinskio, K. Kalinausko (1850–1860), M. Jankaus, M. Abramovičiaus, Š. Boguševičiaus, Z. Nagrodskio, J. Karlovičiaus, V. Ančico (XIX a. paskutinis dešimtmetis), A. ir I. Luckevičių, V. Ivanovskio, A. Paškevič, A. Burbio, S. Kairio, V. Biržiškos (XX a. pradžioje) veikloje. Nagrinėjamos baltarusių spaudos atgimimo sąlygos, lyginant jas su lietuvių ir ukrainiečių. Ypatingas dėmesys skiriamas pirmiesiems legaliems Vilniaus laikraščiams baltarusių kalba – „Naša dolia“ ir „Naša niva“ (1906), siejamiems su politine organizacija „Belaruskaja sacylističnaja gramada“ ir idėjine bei asmenine lenkų ir lietuvių sąveika – partine, nacionaline, kultūrine, literatūrine, publicistine, leidybine, spaustuvine, knygų prekybos. Laikraštis „Naša niva“ (1906–1915), spausdintas kirilikos ir lotyniškuoju šriftais, o po 1912 metų – tik kirilikos, tapo baltarusių nacionalinio gyvenimo centru. Jis palaikė ryšius su tokiais lietuvių kultūros veikėjais kaip J. Biliūnas, Liudas Gira, K. Stiklius, M. K. Čiurlionis, M. Lastauskienė, S. Pšibiliauskienė, G. Landsbergis-Žemkalnis, A. Jakštas, S. Šimkus ir kt. „Naša nivos“ bendradarbių tolerancijos lygį yra pabrėžę tokie politikos veikėjai kaip M. Römeris. Kultūrinė šviečiamoji veikla, kartu ir leidybinė, vyravo formuojant baltarusių etnokalbinę nacionalinę idėją. Todėl Vilnius baltarusiams – tai vieta, kur radosi nacionalinė spauda, tapusi ne tik baltarusių kalbos, literatūros, knygų, kultūros, bet ir baltarusių tautos žadinimo fenomenu.
