NEVALSTYBINĖ KALBA VAKARŲ IR SOVIETINĖS BALTA RUSIJOS KNYGŲ L EIDYBOJE ( 1921–1939 ) : LYGINAMOSIOS ANALIZĖS BANDYMA S
Straipsniai
Larisa Dovnar
Publikuota 2016-06-23
https://doi.org/10.15388/kn.v66i0.10021
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

Dovnar L. (2016) „NEVALSTYBINĖ KALBA VAKARŲ IR SOVIETINĖS BALTA RUSIJOS KNYGŲ L EIDYBOJE ( 1921–1939 ) : LYGINAMOSIOS ANALIZĖS BANDYMA S“, Knygotyra, 660, p. 129-147. doi: 10.15388/kn.v66i0.10021.

Santrauka

Straipsnio tikslas – atsižvelgiant į 1921–1939 metų politinius įvykius išnagri­nėti knygų leidybos nacionalinėmis kalbomis ypatumus Vakarų Baltarusijos ir Baltarusijos TSR (toliau – BTSR) teritorijose. Taikant statistinį ir šaltinių analizės metodus nagrinėjama kalbinė situacija švietimo (mokyklų) ir leidybos srityse. Tai leidžia išsamiau atskleisti, koks buvo knygų įvairioms tautinėms grupėms poreikis ir kokia buvo knygų leidybos politika BTSR ir Vakarų Baltarusijoje, priklausiusioje Lenkijos valstybei.
Remiantis statistiniais duomenimis, etninė gyventojų struktūra 1920–1930 metais ir BTSR, ir Vakarų Baltarusijoje, kur daugumą sudarė baltarusiai, lenkai, žydai, rusai, buvo panaši. Straipsnyje lyginama švietimo nacionalinėmis kalbomis politika, nacionalinių bal­tarusių, žydų, ukrainiečių, lietuvių ir kitų mokyklų BTSR ir Vakarų Baltarusijoje kiekybiniai duome­nys ir jų kismas. Išsamiau nagrinėjami statistiniai duomenys apie baltarusiškas mokyklas ir knygų leidybą Vakarų Baltarusijoje.
Nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio BTSR švietimo politika tautinių grupių atžvilgiu buvo itin griežtinama, mokyklose pereita prie mokymo rusų kalba, ši kalba įsivyravo ir knygų leidyboje. 1921–1929 metai buvo palankiausi tautinių mažumų poreikiams ir BTSR, ir Vakarų Baltarusijoje. Tuo metu BTSR knygų leidybos repertuare vyravo tautiškai angažuota literatūra: mokyklinė, grožinė, informacinė. 1925–1926 metais literatūros leidyba baltarusių kalba sudarė 68 proc., žydų – 15 proc., rusų – 10 proc., lenkų – 5 proc., latvių ir lietuvių kalbomis – po 2 proc. Vėliau sparčiai ėmė augti leidy­ba rusų kalba. 1937 metais leidyba lenkų kalba visai nutrūko. 1932–1939 metais leidyba rusų kalba padidėjo net 27 kartus. Taip buvo įgyvendinamas sovietizacijos ir denacionalizacijos kursas.
Vakarų Baltarusijoje pagrindinis baltarusiško žodžio sklaidos kanalas buvo periodinė spauda. Knygos vaidmuo čia buvo gerokai mažesnis: iš viso išleista 524 pavadinimų knygos baltarusių kalba. Tai buvo 20 kartų mažiau, nei išleista knygų baltarusių kalba BTSR. Pagrindiniu leidybos centru buvo tapęs Vilnius ir Vilniaus apskritis, priklausę Lenkijai. 1929 metais Vakarų Baltarusijos rytinių apskričių knygų leidyba tesudarė 9 proc. visų Lenkijoje išleidžiamų leidinių (lenkų, jidiš, ivrito, bal­tarusių, rusų kalbomis) ir, lyginant su kitomis jos apskritimis, užėmė paskutinę vietą. Leidyba lenkų kalba sudarė 80 proc. visų leidinių, o baltarusių kalba – tik 0,5 proc.
Baltarusiškos knygos raida tiesiogiai priklausė nuo politinių nuostatų tautos ir kalbos atžvilgiu tiek BTSR, tiek Vakarų Baltarusijoje. Knyga nacionalinėmis kalbomis buvo tapusi politiniu propagan­dos įrankiu, bet kartu ji padėjo neasimiliuotis tautoms, išlaikyti savo etninę ir kultūrinę tapatybę.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.