Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos duomenų skaitmeninė integracija: bendraeuropiniai projektai ir Lietuvos patirtis

Santrauka

Nacionalinė retrospektyvioji bibliografija yra svarbus Lietuvos ir kitų Europos šalių istorinio bei kultūrinio tapatumo pažinimo įrankis, todėl būtina tyrimų rezultatus atverti platesnei visuomenei ir moksliniams tyrimams. XX a. pabaigoje prasidėję retrokonversijos procesai, kai duomenys buvo integruojami į internetu pasiekiamas duomenų bazes, padėjo įgyvendinti šiuos tikslus. Nors Lietuvoje retrospektyviosios bibliografijos rengimas taip pat modernizuojamas, orientuojantis į tarptautinius standartus, XXI a. iškėlė naujų technologinių iššūkių. Straipsnyje pabrėžiama būtinybė permąstyti esamą situaciją, atsižvelgiant į kintančią skaitmeninę ekosistemą ir tarptautinę patirtį. Organizacijos, tokios kaip Europos mokslinių bibliotekų konsorciumas (CERL), aktyviai remia bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos gerinti retrospektyviosios bibliografijos prieinamumą ir kokybę, bei pabrėžia nuolatinio duomenų tobulinimo ir integravimo į tarptautinius tinklus svarbą. Lietuvoje pasirinktas nacionalinės bibliografijos rengimo būdas, kuomet buvo atsisakyta specializuotų bibliografijos duomenų bankų, koreguoja požiūrį į universalių bibliotekinių katalogų pritaikomumą specializuotiems na­cionalinės bibliografijos poreikiams. Dalis retrospektyviosios bibliografijos duomenų buvo perduoti į CERL HPB duomenų bazę, sukurtos sąlygos juos naudoti skaitmeninto paveldo portalui ePaveldas, autoritetiniai įrašai teikiami tarptautinei duomenų bazei VIAF. Duomenų skaitmeninė integracija nacionaliniuose ir tarptautiniuose bibliotekų kataloguose ir duomenų bazėse vyksta, bet kartu stebimi ir sisteminiai trūkumai, nulemti kintančio požiūrio į nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos tyrimų mokslinę svarbą ir jų reikšmę valdant kultūros paveldą.