Knygų ir jų autorių asmeninė ortografija XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje
Straipsniai
Jurgita Venckienė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2020-12-28
https://doi.org/10.15388/LK.2020.22451
PDF

Reikšminiai žodžiai

bendrinė kalba
asmeninė ortografija
knygų ortografija
spaustuvininkai
leidėjai

Kaip cituoti

Venckienė J. (2020) „Knygų ir jų autorių asmeninė ortografija XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“, Lietuvių kalba, (15), p. 1-15. doi: 10.15388/LK.2020.22451.

Santrauka

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje lietuvių kalbos ortografija dar labai įvairavo, buvo kuriami ir konkuravo skirtingi jos modeliai. Šis straipsnis skirtas knygų ir jų autorių asmeninei ortografijai: analizuojama, ar tuo laikotarpiu leistos knygos atspindi jų autorių pasirinktą ortografijos modelį. Tam tikslui lyginama knygų ir jų autorių rankraščių (asmeninė) rašyba, įvertinama spaustuvininkų ir leidėjų įtaka.
Svarbus veiksnys autoriaus ortografijai (ne)išlaikyti buvo ribotas spaustuvės inventorius. Originalius rašmenis vartoję autoriai rūpinosi finansuoti reikiamų spaudmenų įsigijimą. Knygų ortografijai įtakos turėjo ir leidėjai: ŪkininkoTėvynės sargo redakcijos knygas leido tokia pačia ortografija kaip laikraščius.
Straipsnyje daugiau dėmesio skiriama Jono Basanavičiaus, sukūrusio savo ortografijos modelį, rankraščių ir knygų ortografijai. Basanavičiaus modelio rašmenys išlaikyti tik Otto von Mauderode’s spaustuvėje išspausdintose knygose. 

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.