Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis
Straipsniai
Laura Geržotaitė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/LK.2019.22483
PDF

Reikšminiai žodžiai

Percepcinė dialektologija
standartinės kalbos paveikslas
lingvistinis standartas
mentalinis žemėlapis
asociacija

Kaip cituoti

Geržotaitė L. (2019) „Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis“, Lietuvių kalba, (13), p. 1-25. doi: 10.15388/LK.2019.22483.

Santrauka

Straipsnyje supažindinama su vienos Kaũno rajono gimnazijos jaunuolių bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių tyrimu. Tiriamoji medžiaga – anketos, parengtos pagal perceptyviosios dialektologijos metodologinius principus, duomenys. Duomenų analizė rodo apklaustų gimnazistų polinkį atsiriboti nuo tarminio kodo. Atsiribojimas nuo tarminės raiškos ir didesnis lojalumas bendrinės kalbos kodui galimai yra susijęs su tiriamųjų kalbiniu saugumu kalbinės gimtinės (kartu ir kalbinio standarto) zonoje. Pieštiniai (mentaliniai) žemėlapiai atskleidžia, kad su bendrine lietuvių kalba jaunuoliai linksta asocijuoti didesnį ar mažesnį Vidurio Lietuvos arealą, kuris beveik sutampa su XXI a. antrajame dešimtmetyje išskirtu kalbinio standarto plotu. Šiuo kodu kalbantis asmuo, moksleivių požiūriu, pirmiausia yra miesto atstovas, rečiau – išsilavinęs žmogus. Taisyklingumo požymis šių jaunuolių bendrinės kalbos vaizdiniuose neegzistuoja. Verbalizuotų ir vizualizuotų nuostatų nuoseklumas leidžia prielaidiškai teigti apie vartojamo varianto gyvybingumą ir tęstinumą plote, kurį suvokimo izoglosėmis bendrinei kalbai išskyrė jaunieji respondentai.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.