Namų konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje
Straipsniai
Kristina Rutkovska
Vilniaus universitetas
Publikuota 2016-12-15
https://doi.org/10.15388/LK.2016.22594
PDF

Reikšminiai žodžiai

namai
konceptas
pasaulio vaizdas kalboje
kognityvinė lingvistika

Kaip cituoti

Rutkovska K. (2016) „Namų konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje“, Lietuvių kalba, (10), p. 1-30. doi: 10.15388/LK.2016.22594.

Santrauka

Straipsnyje atliekama lietuvio NAMŲ vaizdo rekonstrukcija, remiantis Jerzio Bartmińskio, atstovaujančio Liublino etnolingvstinei mokyklai, pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio teorija. Lietuvio baziniai NAMŲ suvokimo bruožai pateikiami pagal pagrindinius semantinius aspektus – socialinį, psichosocialinį (namų sakralizacija), psichinį, funkcinį, fizinį (namai kaip slėptuvė nuo supančio svetimo pasaulio, kurio bijome). Išskirti du pagrindiniai namų suvokimo profiliai: kaimiškas, romantiškas profilis, kurio pagrindą sudaro glaudus žmogaus ryšys su namuose gyvenančia šeima ir inteligento profilis, europietiškas, pagal kurį namai gali būti visur, kur gyvena žmogus. Tiriant lietuvio NAMUS, naudotasi įvairiais šaltiniais: sisteminiais duomenimis (bendrinės lietuvių kalbos žodynais; antonimų, sinonimų ir frazeologijos žodynais;  dvikalbiais žodynais), tekstiniais duomenimis (priežodžių ir patarlių žodynu, tekstynais, populiariąja daugiatiraže spauda, internetiniais portalais).  Panaudota ir studentų anketavimo medžiaga. Tokiu būdu buvo siekiama atskleisti lietuviškų NAMŲ sąvokos daugiaaspektiškumą ir suvokti jos genezę.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.