Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas
Straipsniai
Inga Hilbig
Vilniaus universitetas
Publikuota 2009-10-25
https://doi.org/10.15388/LK.2009.22872
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Hilbig, I. (2009) “Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas”, Lietuvių kalba, (3), pp. 1–20. doi:10.15388/LK.2009.22872.

Santrauka

Prašymai yra populiarus lingvistinio mandagumo tyrimų objektas. Apie lietuviškus prašymus taip pat jau yra rašyta, tačiau šiame straipsnyje pristatomas gretinamasis tyrimas lietuvių kalbotyros kontekste yra naujoviškas tiek dėl platesnio – pragmatinio požiūrio į mandagumo reiškinį, tiek darbo metodikos prasme. Pagrindinis autorės tikslas buvo nustatyti dažniausius, taigi, manytina, mandagius lietuvių prašymų modelius pagal jų tiesiogiškumo laipsnį – prašymų strategijas. Anglų kalbos medžiaga pasitelkta labiau kaip priešingas polius kultūriniams mūsų prašymų savitumams išryškinti. Duomenys gauti atvirąja anketa, kurioje respondentams pateikta 12 prašyti skatinančių situacijų. Analizuoti 100 lietuvių ir 100 anglų aukštųjų mokyklų studentų atsakymai. Medžiagos analizei ir interpretacijai taikyti Tarpkultūrinio šnekos aktų realizacijos projekto (1989) mokslininkų sukurti teoriniai ir metodiniai metmenys. Pagrindinė teorinė prielaida – esama trijų universalių aptariamų šnekos aktų tiesiogiškumo lygių: tiesioginės (T), konvencionaliai netiesioginės (KN) ir nekonvencionaliai netiesioginės (NN) strategijų. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nors abi respondentų grupės dažniausiai savo prašymus formulavo kaip KN, lietuviai vartojo kur kas daugiau T pasakymų. Kadangi KN prašymai paprastai siejami su Brown ir Levinsono (1987) išskirtais negatyviojo, o T – pozityviojo mandagumo tipais, gauti duomenys rodo kultūrinių nuostatų bei vertybių lemiamą didesnį lietuvių polinkį į pozityvųjį mandagumą.
PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai