Pooperacinių storosios žarnos anastomozių nesandarumo gydymo kaštų analizė
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Eligijus Poškus
Vilniaus universitetas
Saulius Mikėnas
Vilniaus universitetas
Donatas Danys
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2018.1-2.11738
PDF

Reikšminiai žodžiai

storosios žarnos anastomozės nesandarumas, finansinė našta dėl anastomozės nesandarumo

Kaip cituoti

1.
Poškus E, Mikėnas S, Danys D. Pooperacinių storosios žarnos anastomozių nesandarumo gydymo kaštų analizė. LS [Prieiga per internetą]. 2018 m.lapkričio4 d. [žiūrėta 2020 m.liepos13 d.];17(1-2):25-9. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12114

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Įvadas. Anastomozės nesandarumas yra viena iš pavojingiausių komplikacijų, kylančių po storosios žarnos rezekcinių operacijų. Dėl šios pooperaciniu laikotarpiu pasireiškiančios komplikacijos pacientams didėja sergamumo ir mirtingumo rizika. Be komplikacijų ir pacientui sukeliamų klinikinių simptomų, anastomozės nesandarumas yra didelė finansinė našta ligoninei dėl atliekamų pakartotinių operacijų, didelio lovadienių skaičiaus, instrumentinių tyrimų ir kitų veiksnių, susijusių su anastomozės nesandarumo gydymu.
Ligoniai ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tirti 39 pacientai, kuriems pooperaciniu laikotarpiu po storosios žarnos rezekcinės operacijos pasireiškė anastomozės nesandarumas. Analizuoti duomenys rinkti iš ligos istorijų protokolų ir naudojantis ligoninės elektronine sistema. Gydymo išlaidos skaičiuotos bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ekonomikos skyriumi. Anastomozės nesandarumo gydymo kaina lyginta su įprasto nekomplikuoto gydymo kaina ir su lėšomis, skirtomis pacientams gydyti, iš Valstybinės ligonių kasos.
Rezultatai. Analizuoti 26 vyrų (66,7 %) ir 13 moterų (33,3 %) duomenys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 69,5±13,6 metų, kūno masės indekso (KMI) vidurkis – 28,3. Ligoninės išlaidos šių pacientų anastomozės nesandarumui gydyti buvo didesnės negu lėšos, skirtos iš Valstybinės ligonių kasos (8 373,2±3 709,27 Eur vs. 4 097,1±1254,66 Eur) (p < 0,001). Ligonių, kuriems nustatytas anastomozės nesandarumas, gydymas kainavo keturis kartus daugiau negu nekomplikuotas poopercinis gydymas (8 373,2±3 709,27 Eur vs. 2 041,51±146,53 Eur), truko ilgiau (25,7±18,48 dienų vs. 7,5 dienų) ir buvo dešimt kartų nuostolingesnis (4 275,6±2 967,84 Eur vs. 389,0±146,08 Eur). 2014–2016 m. bendras ligoninės nuostolis, gydant anastomozės nesandarumą, siekė 166 769,74 Eur. Gydymo metu mirė 10 (25,6 %) tiriamųjų.
Išvados. Storosios žarnos anastomozių nesandarumo gydymas kelia ligoninei didelę finansinę naštą. Būtina ieškoti sprendimų šiai problemai spręsti.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.