Nykščio riešinio sąnario artrozės gydymas atvirąja sinovektomija su sąnario išvalymu: vėlyvųjų pooperacinių gydymo rezultatų įvertinimas
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Martynas Tamulevičius
Vilniaus universitetas
Mindaugas Minderis
Vilniaus universitetas
Andrius Pajėda
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2018.1-2.11739
PDF

Reikšminiai žodžiai

nykščio riešinis sąnarys, osteoartritas, sinovektomija, sąnario išvalymas

Kaip cituoti

1.
Tamulevičius M, Minderis M, Pajėda A. Nykščio riešinio sąnario artrozės gydymas atvirąja sinovektomija su sąnario išvalymu: vėlyvųjų pooperacinių gydymo rezultatų įvertinimas. LS [Prieiga per internetą]. 2018 m.lapkričio4 d. [žiūrėta 2021 m.birželio20 d.];17(1-2):30-3. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12115

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Įvadas. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad gydant nykščio riešinio sąnario osteoartitą nė viena chirurginė metodika nėra reikšmingai pranašesnė. Straipsnyje siekiama įvertinti atvirosios sinovektomijos su sąnario išvalymu („debridementu“) vėlyvuosius  pooperacinius gydymo rezultatus ir palyginti juos su kitų, dažnai taikomų metodikų, rezultatais.
Metodai. Atlikta retrospektyvinė studija, kurioje įvertinta 19 pacientų (20 nykščių), sergančių II–IV stadijos nykščio riešinio sąnario osteoartritu. Visi pacientai operuoti vieno chirurgo, taikant atvirą sinovektomiją su sąnario išvalymu, kurios metu pašalinta išvešėjusi sinovija, kaulinės išaugos ir laisvieji kūnai.
Pagal vidutinį pacientų stebėjimo laiką skiriamos dvi tiriamųjų grupės: iki 4,5 metų (N = 10) ir daugiau negu 4,5 metų (N = 9) po operacijos stebėti pacientai. Įvertintas pokytis skaitinėje skausmo skalėje, pooperacinė plaštakos funkcija (pincetinio ir šoninio gnybio jėga, priešpastatymo amplitudė, QuickDASH klausimyno įvertis), pooperacinė sąnario būklė (dviejų krypčių plaštakos rentgenogramos) ir trukmė iki susigrąžinto darbingumo. Gauti rezultatai lyginti su dažniausiai pasirenkamų gydymo metodų studijų rezultatais.
Rezultatai. Nustatyta, kad visiems pacientams po operacijos statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas (kaip ir kitose studijose, kurių duomenys buvo lyginami). Visiško skausmo išnykimo procentas II grupėje reikšmingai nesiskyrė nuo rezultatų, pateikiamų kitose studijose. Reikšmingų skirtumų lyginant QuickDASH įverčius taip pat nenustatyta. Lyginant pincetinio ir šoninio gnybio jėgas, gauti panašūs arba aukštesni įverčiai.
Populiariose gydymo metodikose, kurių rezultatai buvo lyginami su atlikto tyrimo duomenimis, minima pagrindinė komplikacija ­– delnakaulio proksimalizacija. Atliktame tyrime, įvertinus tiriamųjų pooperacines rentgenogramas, tokios komplikacijos nenustatyta. Tiriamieji grįžo į kasdienę savo veiklą vidutiniškai per tris mėnesius, o tai reikšmingai skyrėsi nuo kitų gydymo metodikų, kuriose taikoma fiksacija Kiršnerio vielomis ir ilgai trunkanti reabilitacija.
Išvados. Atlikto tyrimo rezultatus palyginus su dažniausiai taikomų chirurginių metodikų rezultatais, vertinant plaštakos skausmą ir funkciją pacientų ilgojo stebėjimo laikotarpiu reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tiriamiesiems rentgenografiškai diagnozuota palankesnė pooperacinė sąnario būklė, leidžianti pacientui greičiau susigrąžinti darbingumą. Dėl minėtų priežasčių atviroji sinovektomija su sąnario išvalymu galėtų būti pirmo pasirinkimo metodas gydant nykščio riešinio sąnario osteoartritą.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.