Sigitas Ryliškis1, Manvilius Kocius1, Robert G Marx2
1 Vilniaus universiteto Reumatologijos, ortopedijos traumatologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos centras, Šiltnamių g. 29, Vilnius LT-04130
2 Specialiosios chirurgijos ligoninės Ortopedijos skyrius, 535 East 70th Street, Niujorkas (NY), Jungtinės Amerikos Valstijos
El paštas: ryliskis.s@gmail.com
Įvadas / tikslas
Pacientams, sergantiems peties sąnario ir/arba aplinkinių minkštųjų audinių ligomis, peties raumenų jėgos matavimas yra viena iš būtinų klinikinio įvertinimo dalių. Išmatuoti jėgą gali tyrėjas arba pats pacientas. Tyrėjas raumenų jėgą išmatuoja dinamometru, o pacientas, atsakydamas į specialiai suformuluotus klausimus apie tam tikro svorio daiktų kėlimą kasdienėje veikloje, pats išsimatuoja jėgą netiesiogiai. Paciento vertinimas yra paprastesnis, greitas, nereikalauja tyrėjo ir specialios įrangos ir galbūt galėtų pakeisti sudėtingus gydytojo matavimus klinikinėje praktikoje. Šio tyrimo tikslas – palyginti du peties raumenų jėgos matavimo būdus ir nustatyti, ar tyrėjas ir pacientas jėgą matuoja vienodai.
Ligoniai ir metodai
Perspektyviajame tyrime dalyvavo 108 pacientai, atvykę operacinio gydymo į ligoninę dėl peties sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimo. Visiems pacientams pažeisto ir sveiko peties raumenų jėga buvo išmatuota skaitmeniniu dinamometru. Pacientai savo peties raumenų jėgą įvertino patys, atsakydami į tris jėgą matuojančius Paprastojo peties klausimyno klausimus. Statistinei duomenų analizei naudojome tyrėjo išmatuotą peties raumenų jėgą kilogramais (trijų matavimų vidurkius), jėgą vertinančių atskirų klausimų ir visų trijų klausimų atsakymų suminius rezultatus. Tyrėjo ir paciento vertinimų patikimumui nustatyti buvo apskaičiuotas vidinis klasės koreliacijos koeficientas su 95% pasikliautinumo intervalu. Norėdami palyginti du jėgos matavimo būdus, apskaičiavome Spearmano koreliacijos koeficientą.
Rezultatai
Vertinant tyrėjo matavimų patikimumą buvo gautas 0,951 vidinis klasės koreliacijos koeficientas. Atskiriems jėgą matuojantiems klausimams vidinis klasės koreliacijos koeficientas buvo 0,896, 0,896 ir 0,887, o visų trijų klausimų suminiams rezultatams – 0,952. Tyrėjo išmatuota jėga vidutiniškai koreliavo su atskirų trijų jėgą vertinančių klausimų rezultatais (rho = 0,527, p < 0,001; rho = 0,632, p < 0,001; rho = 0,527, p < 0,001) ir su visų trijų klausimų suminiais rezultatais (rho = 0,702, p < 0,001).
Išvada
Pacientai, atsakydami į specialiai suformuluotus klausimus, gali patikimai išmatuoti savo peties raumenų jėgą, tačiau šių matavimų tikslumas nėra lygus skaitmeniniu dinamometru išmatuotai jėgai.
Reikšminiai žodžiai: peties raumenų jėga, skaitmeninis dinamometras, matavimų patikimumas, Paprastasis peties klausimynas
Comparison of patient-based assessment and observer-based measurements of shoulder strength
Sigitas Ryliškis1, Manvilius Kocius1, Robert G Marx2
1 Vilnius University Clinic of Rheumatology, Orthopaedic and Traumatology and Reconstructive Surgery Centre of Orthopaedic and Traumatology, Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
2 Orthopaedic Department, Hospital for Special Surgery, 535 East 70th Street, New York, USA
E-mail: ryliskis.s@gmail.com
Background / objective
Shoulder strength measurement of the is mandatory in the evaluation of shoulder function in patients with shoulder pathology. We can use observer-based measurements with the digital dynamometer or self-assessment scales with special questions about elevation of different weights in everyday activities. Patient self-assessment is simple and rapid, it requires no observer and special equipment. This method may replace complex observer-based measurements. The purposes of this study were to compare two different shoulder strength evaluation methods and to determine whether the patient-based evaluation equals the observer-based measurements.
Materials and methods
In the hospital, 108 patients with a rotator cuff injury were prospectively evaluated. Observer-based measurements of the shoulder muscle strength were performed using a digital dynamometer for both injured and healthy shoulders. For the patient-based evaluation we used the strength subscale (three questions) from the shoulder joint specific self-assessment Simple Shoulder Test instrument. For statistical analysis we used observer-based measurements of the strength in kilograms (means of three measurements), results of separate three questions and the total shoulder strength score. The reliability of observer- and patient-based assessments was determined and the two strength evaluation methods were compared.
Results
The intraclass correlation coefficient for intraobserver reliability was 0.951. The intraclass correlation coefficients for test–retest reliability of three separate questions were 0.896, 0.896, 0.887, and the total strength score was 0.952. Observer-based measurements showed a moderate correlation with the results of separate three questions (rho = 0.527, p < 0.001; rho = 0.632, p < 0.001; rho = 0.527, p < 0.001) and with the total shoulder strength score (rho = 0.702, p<0.001).
Conclusions
Patients can evaluate their shoulder strength in a reliable way using questions from the strength subscale of the self-assessment Simple Shoulder Test. The accuracy of these measures is not equal to the observer-based measures using a digital dynamometer.
Key words: shoulder strength, digital dynamometer, questionnaire, reliability, the Simple Shoulder Test