Galvos smegenų arterijų aneurizmų maišo ir kaklo santykio klinikinė reikšmė
-
Gytis Šustickas
Jurgita Ušinskienė
Gintaras Migauskas
Ugnius Kšanas
Robertas Kvaščevičius
Saulius Širšinaitis
Jolita Gaidelienė
Virginija Gaigalaitė
Publikuota 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2007.1.2245
PDF

Kaip cituoti

1.
Šustickas G, Ušinskienė J, Migauskas G, Kšanas U, Kvaščevičius R, Širšinaitis S, Gaidelienė J, Gaigalaitė V. Galvos smegenų arterijų aneurizmų maišo ir kaklo santykio klinikinė reikšmė. LS [Prieiga per internetą]. 2007 m.sausio1 d. [žiūrėta 2021 m.spalio20 d.];5(1):0-. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2245

Santrauka

Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė1
1 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika,
Santariškių g. 12, LT-08661 Vilnius
3 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anesteziologijos skyrius,
Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El paštas: gytis.sustickas@gmail.com

Įvadas / tikslas

Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, gerėjanti galvos smegenų kraujagyslių diagnostika iškėlė naują problemą gydytojams: kaip elgtis su neplyšusia galvos smegenų arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyšimo rizikos įvertinimas, prognozinių veiksnių paieška sukėlė naują bangą pasaulinėje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvidešimtam pasaulio gyventojui turėsime paaiškinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenų arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas – įvertinti aneurizmos maišo ir kaklo santykio klinikinę reikšmę prognozuojant galimą aneurizmos plyšimą.

Ligoniai ir metodai

Prospektyviai ištirti visi 265 pacientai, 2000–2006 metais VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyšusi, 242 pacientams – plyšusi aneurizma. Šioje grupėje 36 pacientams aneurizma plyšo pakartotinai. Pacientai suskirstyti į tris grupes: neplyšusių (n = 23), plyšusių pirmą kartą (n = 206) ir plyšusių pakartotinai (n = 36) aneurizmų. Atlikti visų maišelinių aneurizmų maišo ir kaklo matavimai, įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius, atlikta statistinė analizė. Verpstinės ir gigantinės aneurizmos į tyrimą neįtrauktos.

Rezultatai

Galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos maišo ir kaklo santykis (MKS) statistiškai reikšmingai skyrėsi visose trijose pacientų grupėse: neplyšusių MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyšusių pirmą kartą – 2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyšusių pakartotinai – 3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didėjant MKS, labai daugėjo plyšusių aneurizmų, kad ir kokia būtų aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maišo dydis nebuvo toks reikšmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lėtos kraujotakos jungiančiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05).

Išvados

Gauti statistiškai reikšmingi MKS duomenys į klinikinę praktiką mums leidžia įtraukti dar vieną labai svarbų GSAA parametrą, kuris gali būti papildomas veiksnys sprendžiant dėl neplyšusios besimptomės aneurizmos gydymo taktikos. Taip pat šis parametras gali būti naudingas numatant plyšusios GSAA aktyvaus gydymo terminus.

Pagrindiniai žodžiai: maišo ir kaklo santykis, aneurizmos plyšimo rizika, neplyšusi aneurizma, plyšusi aneurizma, subarachnoidinė hemoragija

Clinical significance of cerebral arterial aneurysm dome / neck ratio

Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė1
1 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,
Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University, Clinic of Pulmonology and Radiology
3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Anaesthesiology,
Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: gytis.sustickas@gmail.com

Background / objective

The present prospective study was undertaken to assess the reliability of the aspect ratio (i.e. aneurysm deph to aneurysm neck width) for predicting aneurysm rupture. Unruptured aneurysm, ruptured aneurysm and rebleeded aneurysm patient groups are compared. Aneurysm size, site, patient age and gender also are taken into account.

Patients and methods

Intraoperative measurements were made of consecutive patients with 265 aneurysms in three patient groups admitted between 2000 and 2006 to Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital. 23 unruptured aneurysms, 206 ruptured and 36 which rebled where included into the study. Giant and fusiform aneurysms were excuded from the study.

Results

Aspect ratio was 1.83 ± 0.2 (p < 0.01) for unruptured aneurysms, 2.36 ± 0.05 (p < 0.01) for ruptured and 3.1 ± 0.08 (p < 0.01) which rebled. Aneurysm size has not to be found significant factor for aneurysm rupture in our study. Aneurysm neck was wider on high flow arteries (i.g., MCA and ICA) to compare with low flow arteries (i.g., ACom and PCom) respectively 3.45 ± 0.17 mm and 3.01 ± 0.07 mm (p < 0.05).

Conclusion

The aspect ratio was found to be a statistically significant important index to calculate for predicting aneurysm rupture.

Key words: aspect ratio, dome/neck ratio, aneurysm size, risk of aneurysm rupture, unruptured aneurysm, ruptured aneurysm, subarachnoid hemorrhage

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>