(Ne)ambivalentiškas požiūris į Michelangelą Federico Borromeo traktatuose De pictura sacra ir Musaeum
Straipsnyje aptariamas Renesanso kūrėjo Michelangelo Buonarroti vaidmuo XVII a. Federico Borromeo meno teorijos traktatuose De pictura sacra ir Musaeum. Šiuose veikaluose pastebimas ambivalentiškas menininko vertinimas: vienose teksto dalyse Buonarroti giriamas už techniką ir prilyginamas Antikos kūrėjams, kitur peikiamas už tam tikras istorinio vaizdavimo klaidas. Vis dėlto, detaliau išanalizavus Borromeo traktatus ir juos lyginant su kardinolo formuota didaktine sistema Milane naujai įkurtoje Accademia del disegno, galima matyti, kad Borromeo požiūris į Michelangelą yra nuoseklus, o vertinimas palankus. Buonarroti, kaip ir kiti žymūs Renesanso menininkai, De pictura sacra ir Musaeum tekstuose įgyvendina retorinę funkciją ir padeda apibrėžti teologinius bei estetinius reikalavimus pavyzdiniam potridentinio katalikų religinio meno kūrėjui.