Santrauka
Straipsnio objektas – kai kurie Maironio poezijos mitiniai vaizdiniai, tiesiogiai vedantys į baltų mitologiją ir tautosaką, remiantis soneto „Saulei tekant“ antrojo posmo pirmosiomis dviem eilutėmis. Tikslas – parodyti, kad Maironis sekė senąja tradicija daug giliau ir atidžiau nei iki šiol apskritai buvo įsivaizduojama. Straipsnio pabaigoje atkreipiamas dėmesys į vieną kone pažodinį sekimą tradicinėmis lietuvių mįslėmis, ir ne tik turinio bei kalbos, bet ir žanro požiūriu – patį eilėraštį esant sudarytą kaip mįslę. Dėl to Maironis ir pats darosi vis didesnė mįslė.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai