Apie meninių žmogaus pavaizdavimo principų savitumą J. Oliešos romane „Pavydas“
Straipsniai
K. Racevičiūtė
Publikuota 1969-06-01
https://doi.org/10.15388/Literatura.1969.11.2.43363
PDF

Kaip cituoti

Racevičiūtė, K. (1969) “Apie meninių žmogaus pavaizdavimo principų savitumą J. Oliešos romane „Pavydas“”, Literatūra, 11(2), pp. 53–68. doi:10.15388/Literatura.1969.11.2.43363.

Santrauka

J. Oliešos kūryba labai savita ir originali. Todėl, nagrinėjant romano „Pavydas“ herojų paveikslus, būtina išstudijuoti ir suprasti rašytojo meninį pasaulį, estetinius principus.

Piešdamas savo herojų paveikslus, J. Olieša ypač didelį dėmesį skiria jų santykiams su aplinka, su jos daiktais. Detalų kasdieninio materialaus pasaulio vaizdavimą romane rašytojas pajungia pagrindiniam uždaviniui – herojaus vidinio pasaulio pavaizdavimui. 

Atskleisdamas senosios ir naujosios epochos žmonių jausmus, J. Olieša parodo, jog herojaus jausmų pobūdis priklauso nuo jo santykių su laikmečiu. Ypač giliai psichologiškai J. Olieša sugebėjo perteikti senojo pasaulio herojų išgyvenimus.

Meniniai rašytojo principai – tikrovės perteikimas herojaus akimis, herojaus vaizdavimas glaudžioje sąveikoje su jį supančių daiktų pasauliu, didelis dėmesys žmogaus jausmams, – apsprendė laimėjimus, kuriant senojo pasaulio atstovo Nikolajaus Kavalerovo paveikslą, ir nesėkmes, piešiant naujų žmonių paveikslus. Todėl tik Nikolajų Kavalerovą galima laikyti tipišku charakteriu, nes romane atskleisti jo jausmai ir emocijos būdingi socialiniam-psichologiniam tipui.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.