Straipsnyje nagrinėjami A. Fadejevo ir A. Malyškino meno žmogaus vaizdavimo principai. Nagrinėjant Selechovo (A. Malyškino „Sevastopolis“) ir Mečiko (A. Fadejevo „Sutriuškinimas“) paveikslus, analizės būdu stengiamasi parodyti meninius principus, bendrus abiem rašytojams ir būdingus visai to meto rusų tarybinei prozai.
Abu rašytojai didelį dėmesį skyrė atskleisti žmogaus vidiniam pasauliui ir ypač siekė plačiai pavaizduoti socialinius klasinius jo psichologijos bruožus.
Tačiau ir A. Fadejevas, ir A. Malyškinas kiekvienas savitai, originaliai kūrė žmogaus paveikslą. Todėl straipsnyje ne tik keliami šių rašytojų bendrieji kūrybiniai principai, bet norima išryškinti ir jų skirtumus, kurie pasireiškia, kitaip suvokiant asmenybės ir aplinkos santykį, skirtingai vertinant herojų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.